VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Vokietijos žurnalo "Der Spiegel" apžvalgininkė Franciska Augstein (Franziska Augstein) apkaltino Vakarus atstūmus Rusiją ir leidus jai suartėti su Kinija.
Žurnalistė pasmerkė Europos šalių vadovus, kad jie kritikavo žmogaus teisių padėtį Rusijoje. Ji kaip pavyzdį pateikė Saudo Arabiją, kurios draugystę Vakarai vertina, nepaisant kankinimų, žmogžudysčių ir kitų pažeidimų.
"Kalbant apie Rusiją, nesunku atspėti, kad šaltasis karas tęsiasi žmonių galvose", — cituoja ją leidinys "InoSMI".
Augstein prezidentą Vladimirą Putiną pavadino vakarietiškų tradicijų žmogumi ir pažymėjo jo indėlį į Rusijos atkūrimą. Žurnalistė taip pat prisiminė Putino kalbą Bundestage 2001 metais.
"Jis pasiūlė sukurti laisvosios prekybos zoną nuo Vladivostoko iki Lisabonos. Taip pat — priimti Rusiją į NATO. Parlamento nariai plojo šokdami iš savo vietų", — rašė ji.
Autorė pažymėjo, kad nuo to laiko niekas nepasikeitė į gerąją pusę, nes Vakarai vis dar griežia dantį ant Rusijos.
Augstein pabrėžė, kad per savo kalbą Miunchene 2007 metais Rusijos prezidentas dar kartą bandė samprotauti su Vakarais. Putinas perspėjo, kad tęsiant antirusišką politiką, taip pat intervencijoms, nepatvirtintoms JT Saugumo Tarybos, kaip 1999 metais Kosove, bus padaryta didžiulė žala pasauliui. Jis pasiūlė bendradarbiauti su Vakarais, tačiau atsakymo negavo, sakoma straipsnyje.
Pasak žurnalistės, Kremlius 2011 metais pasijuto apgautas, kai sutiko sukurti Libijoje neskraidymo zoną, kas vėliau sukėlė Muamaro Kadafio nuvertimą ir valstybingumo praradimą.
"Rusija nepamiršta apie beprasmius karus, vykusius vardan demokratijos Afganistane ir Irake. Ilgalaikis NATO buvimas Afganistane davė mažai rezultatų. Irakas tapo nekontroliuojamas nuvertus diktatorių Sadamą Huseiną", — tęsė autorė.
Tuo tarpu Vakarai ir toliau smerkia Rusiją už kovą su teroristais Čečėnijoje, pridūrė straipsnio autorė.
Augstein pacitavo Rytų Europos ekspertą Wilfried'ą Jilge'ą, kuris apkaltino Rusiją "pavojingai artėjant prie NATO sienų su savo kariais ir karinėmis pratybomis".
"Tokius dalykus galima vertinti tik kaip pokštą. Juk situacija yra visiškai priešinga: NATO, priimdama naujas nares, vis artėja prie Rusijos sienų", — priminė straipsnio autorė.
Jos nuomone, Maskva neketina pulti Baltijos valstybių ar Lenkijos, tačiau Vakarai atsisako tuo tikėti.
"Pastaraisiais metais ir iki šių dienų Rusija nuolat siūlo iniciatyvas, teikė pasiūlymus Vakarams. Nebuvo jokios reakcijos, todėl Putinas pradėjo užmegzti ryšius kitame regione — su Kinija", — rašė žurnalistė.
Ji pažymėjo, kad Vakarai Pekiną suvokia kaip labai didelę grėsmę, ir numatė neigiamas pasekmes Maskvai. Augstein pridūrė, kad NATO supranta, jog Rusija nekelia grėsmės organizacijai, tačiau vis tiek toliau ginkluojasi.
"Viena vertus, Rusijai sakoma, kad ji yra tik "regioninė" valstybė, kaip tai padarė buvęs JAV prezidentas Barakas Obama. Kita vertus, ji vadinama "agresyvia". Kaip nori, taip ir suprask", — apibendrino Augstein.
Rusijos ir Vakarų santykiai smarkiai pablogėjo po perversmo Ukrainoje, Krymo susivienijimo su Rusija ir konflikto Donbase protrūkio. Maskva buvo apkaltinta kišimusi ir prieš ją įvestos sankcijos, o po to ji atsakė lygiagrečiomis sankcijomis. Tuo tarpu Rusijos valdžia ne kartą pareiškė mananti, kad tokie veiksmai yra neproduktyvūs.
Kiti pretekstai tęsti šią liniją buvo kaltinimai bandymais paveikti Amerikos rinkimus ir dalyvavimas kibernetinėse atakose, Skripalių byla, "Nord Stream-2" statybos.
Be to birželio 22 dieną, Didžiojo tėvynės karo pradžios 80-ųjų metinių proga Putinas parašė straipsnį "Būti atviram, nepaisant praeities", kuris buvo paskelbtas "Die Zeit". Jame Rusijos prezidentas kalbėjo apie TSRS ir Europos santykius praeityje ir pažymėjo, kad Maskva siekė juos plėtoti, tačiau Vakaruose vyravo kitoks požiūris. Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija yra atvira sąžiningai ir konstruktyviai sąveikai, ir tai patvirtina idėja sukurti bendrą bendradarbiavimo ir saugumo erdvę nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno.