Vakaruose atskleistas toksiškas Putino planas

Pažangus pasaulis pritaria vyriškumui tik priklaupęs ant vieno kelio, pripažindamas savo rasinę kaltę ir mojuodamas LGBT vėliava, atsisakydamas lyčių konservatyvumo

Pagaliau įvyko tai, ko labai ilgai tikėtasi pažangiausioje planetos šalyje. "Las Vegas Riders" žaidėjas Karlas Nassibas tapo pirmuoju aktyviu Nacionalinės futbolo lygos (JAV) žaidėju, paskelbusiu, kad yra "žydras", rašo RIA Novosti autorius Viktoras Marachovskis.

Svarbus momentas: Rusijoje visai ne naujiena, kad koks nors nelabai garsus 28-erių Amerikos sportininkas, kuris niekam Europoje nerūpi, pasiskelbė esąs homoseksualus.

Rusijoje naujiena yra ta, kad ši privati ​​asmens deklaracija vakar tapo sensacija, kuri migruoja po visus pažangaus Vakarų pasaulio naujienų išteklius.

Klubas, paskutinį kartą laimėjęs prieš keturiasdešimt metų, per parą tapo visiems žinomas. Lygos vadovybė paskelbė, kad didžiuojasi Karlu: "NFL šeima didžiuojasi Karlu už drąsų pripažinimą. Atstovybė (mažumų — Sputnik) yra reikšminga!"

Apskritai, turiu pasakyti, pažangaus pasaulio kultūrinės ir net sporto sensacijos neseniai buvo politizuojamos iki karikatūros lygio. Iki olimpiados Japonijoje dar kelios savaitės, o garsiausias olimpietis jau žinomas — tai Naujosios Zelandijos sunkiaatletis, kuris pasiskelbė moterimi ir kuriam, taip pat pirmajam istorijoje, buvo leista stumti štangą pagal vienodus reikalavimus su damomis (nuoroda: moterų raumenų masė natūraliai yra maždaug trečdaliu mažesnė nei vyrų. Kad ir kuo besiskelbtum, tai nepasikeis).

Dainininkė Billie Eilish atsiprašė, kad Twitter'yje parašė tai, kas prieš kelerius metus dabar laikoma anti-azijietišku pokštu (kova prieš neapykantą Azijai šiandien taip pat yra politiškai korektiška).

Didžiosios Britanijos mažmenininkė "M&S" išleidžia "Džordžo Floido įkvėptą" apatinio trikotažo liniją (neklauskite, kaip šių laikų juodaodis žmogus-recidyvistas galėjo įkvėpti sukurti apatinį trikotažą.

Į vulgarumo lygį niekada neatsižvelgiama ideologinės masinės isterijos metu — taigi, faktiškai, bet kokia ideologizuota masinė isterija visada yra šventė — pačių vulgariausių, aplaidžiausių ir begėdiškiausių žmonių tarpe).

Jei kažkas iš madingos politizuotos dienotvarkės "nepriklijuota" prie įžymybės, tada ji rizikuoja nustoti būti garsenybe, nes vis sunkiau yra priminti apie save be "dienotvarkės".

Bet čia kažkas įdomiau. Dideliu mastu galima suprasti ir NFL džiaugsmą, ir pasaulio gėjų bendruomenės triumfą: pagaliau buvo labai vyriškos sporto šakos atstovas (Amerikos futbolas yra, kaip mes prisimename, bėgimas su šarvais, metimai, testosteronas ir drąsuolius palaikančios merginos trumpais sijonais), atvirai užsiregistravusios į pažengusią mažumą.

Tai, visų pirma, iš dalies pašalina iš paties NFL įtartiną stigmą potencialaus toksiško vyriškumo lizde (o tai nėra pažangu ir tiesiog pavojinga — sporte, palaikančiame tradicinius lyčių vaidmenis, visi svarbūs reklamuotojai gali tiesiog išsiskirti, o NFL liks neturtingi ir visų niekinami).

Antra, šis įvykis suduoda dar vieną smūgį stereotipams, pagal kuriuos vyriškumas siejamas su heteroseksualumu. Čia ir prasideda visas įdomumas. Atrodo, kad progresyviosios ideologijos problema šiame istoriniame etape, negrįžtamai transformuojančiame Vakarų požiūrį, yra ta, kad iki šiol ji moka tik sunaikinti ir dekonstruoti ankstesnes Vakarų tvarkos formas (o kiekvienas sunaikinimas atšvenčiamas triukšmingai).

Tačiau "visuomenės pertvarka remiantis naujais lygybės ir socialinio teisingumo principais" jai sekasi kur kas blogiau. Jei apskritai pavyks. Bet kokiu atveju, visose iki šiol vykusiose kovose už pažangią lygybę sėkmę išimtinai pasiekė tie, kurie iš pradžių buvo paskelbti "privilegijuotais", ir todėl dabar netenka natūralių, sąžiningų pranašumų.

Jei būtina (siekiant lygybės ir sąžiningumo) padidinti juodaodžių studentų skaičių universitete — universitetas sumažina juodaodžių studentų stojamąjį balą, jei jie pareiškia, kad "patiria traumą". Jei būtina (taip pat siekiant lygybės ir teisingumo) padidinti kariuomenės moterų skaičių, kariuomenė panaikina specialiai joms taikomus fizinio parengimo standartus, kurie anksčiau buvo laikomi bendrais visiems.

Kadangi tai yra visiškai tikri gyvenimo pavyzdžiai, vargu ar galime atmesti, kad olimpiniai medaliai "žydriesiems" nebus aprūpinti panašiais metodais.

Bet toks, galima sakyti, "teisingas laimėjimų paskirstymas" jokiu būdu neišsprendžia pačios problemos. Represijos prieš "toksinį vyriškumą" (heteroseksualumas, atsparumas, konkurencingumas, iniciatyvumas, agresyvumas, polinkis ištverti ir nuslėpti skausmą, noras apsaugoti ir dominuoti), žinoma, gali sutriuškinti šį labai toksišką vyriškumą.

Galima priversti gėdytis jo ir už tai atsiprašinėti. Tačiau represijos negali sukurti kito netoksiško vyriškumo. Represijomis ir žodžių perrašymu neįmanoma pakeisti lyties iš ideologinės koncepcijos į tikrą faktą.

Gėjų paradai negali sukurti biologinės normos ir seksualinio nukrypimo lygybės. Naudojant kvotas ir "Netflix" serialus neįmanoma padidinti genialių fizikų skaičiaus.

Šiame kontekste, beje, begalinė Vakarų fiksacija ties V. V. Putino asmeniu yra itin orientacinė — ne ties tuo, kuris iki galo "neapnuodijo visų "Novičioku", bet ties tuo, kuris su marškinėliais ir bicepsais bei su kimono ir ant pačiūžų.

Kiek metų praėjo — o ši tema vis dar tvirtai laiko pažengusią pasaulio pusę, nervina ir nepaleidžia. Prancūzų leidinys "Le Monde" neseniai išleido didžiulį pranešimą, kad "Putinas nesidrovi žaisti dziudo, ledo ritulį, slidinėti... Kam? Tai dalis "Putino žmogaus mitologijos": naujas, atgimęs, kaip feniksas iš 1990-ųjų pelenų rusas, pakilęs ir kontroliuojantis save...

Putinas atgaivino sovietų GTO programą. Šiandien 40 proc. rusų sportuoja, palyginti su 20 proc. 2000-ųjų pradžioje, tuo tarpu alkoholizmo mastas tikrai mažėja. Nurodytas Putino tikslas — iki 2025-ųjų pasiekti 55 proc. (sportuojančių — Sputnik)".

Pažengusio pasaulio, kuris neseniai susidorojo su naujausiu toksiško vyriškumo priepuoliu per šviesiaplaukį Trampą, problema yra ta, kad pasaulio scenoje nėra suprantamo vyriškumo pavyzdžio.

Be Rusijos prezidento, kuris, perspėja "Le Monde", treniruoja ir veda savo tautą link sveiko gyvenimo būdo. Ką pažengęs pasaulis gali pateikti šiai "mažai geriančios sveikos Rusijos grėsmei"?

Pažangus pasaulis labai stengiasi. Pavyzdžiui, jis smerkia Anglijos sirgalius, kuriems nepatinka tai, kad puikūs Anglijos futbolininkai priversti klūpoti aikštelėje, kad atsiprašytų mažumų.

Pažengęs pasaulis taip pat skatina drąsius sportininkus paskelbti savo homoseksualumą ir švęsti savo "drąsą" (nors kokia po velnių drąsa yra 2021 metais padaryti pareiškimą, kuris garantuoja visos žiniasklaidos, aktyvistų ir darbdavių atjautą ir pritarimą?).

Pažangus pasaulis pritaria vyriškumui, tik priklaupdamas ant vieno kelio, pripažindamas savo rasinę kaltę ir mojuodamas LGBT vėliava, atsisakydamas lyčių konservatyvumo.

Žinoma, Vakarai vis dar turi didžiulę saugumo ribą — toksiški vyriški ir engiami moteriški protėviai ten daug ko prikūrė, kovojo ir pritaikė savo reikmėms (įskaitant toksinio-vyriško amerikietiško futbolo ir ne mažiau seksistinio Holivudo imperijas).

Tačiau pažangi ideologija, atrodo, gana protingai ėmėsi šias konstrukcijas platinti kaip morališkai pasenusias. Esant tokiai situacijai, Rusijos prezidento statusas, kuris ir be to jau yra kultinis tarp gana plačių smaugiamų "baltųjų heteroseksualių vyrų" masių, gali tik sustiprėti.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.