VILNIUS, liepos 20 — Sputnik. JAV nepavyks sutrukdyti "Nord Stream-2" statybų pabaigai, tačiau grėsmę projektui ateityje gali sukelti ne Amerikos spaudimas, o ES elektros energijos balanso pasikeitimas, sakė Nacionalinio mokslinių tyrimų universiteto "Aukštoji ekonomikos mokykla" Tarptautinių santykių katedros docentė Tatjana Romanova.
Pirmadienį žiniasklaida pranešė, kad JAV ir Vokietija sugebėjo įveikti nesutarimus dėl "Nord Stream-2" ir artimiausiomis dienomis paskelbs apie susitarimą.
Anksčiau spaudos konferencijoje Vašingtone po Vokietijos ir JAV vadovų derybų kanclerė Angela Merkel spaudai sakė, kad ji su prezidentu Džo Baidenu aptarė "Nord Stream-2" projektą santykių su Rusija ir Ukraina kontekste. Kanclerė pabrėžė, kad Vokietijos ir JAV pozicijos šiame projekte skiriasi. Ji pridūrė, kad Ukraina turėtų išlikti Rusijos dujų tranzito šalimi, o "Nord Stream-2" yra papildomas projektas, kuris nepakeičia Ukrainos tranzito.
"Nord Stream-2" statybų klausimas buvo uždarytas dar prieš Merkel kelionę į Vašingtoną, tačiau kitas reikalas, kad srauto funkcionavimo sąlyga yra Rusijos dujų tranzito tęsimas per Ukrainą, išlaikant šalį paviršiuje, tam tikrų minimalių pajamų iš gamtinių dujų tiekimo garantas. Vokietija palaikė šį sprendimą", — paaiškino ekspertė RIA Novosti.
Anot jos, dabar amerikiečiams "beprasmiška" trukdyti užbaigti dujotiekio statybas, tačiau yra dar viena grėsmė — energetikos prioritetų pasikeitimas.
"Akivaizdu, kad trukdyti "Nord Stream-2" statyboms beprasmiška, nes jos jau artėja prie pabaigos, nors amerikiečiai, be abejo, gali tai daryti. Labiausiai tikėtina, kad vamzdynas bus eksploatuojamas pagal paskirtį, tačiau 2030-2035 metais, kai vyraus atsinaujinantys energijos šaltiniai, problema bus ne Amerikos spaudimas, o ES energijos balanso pasikeitimas", —pažymėjo ekspertė.
Pasak Romanovos, kyla klausimas, ar dujotiekis apskritai bus eksploatuojamas ir kokiu mastu.
"Klausimas ne tame, kas įvyks trumpuoju laikotarpiu, o tame, kaip dujotiekis bus naudojamas po 2030–2035 metų, kai tikslai pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių taps griežtesni", — sakė ekspertė.
Vis dėlto ji pabrėžė, kad energetiniame perėjime tranzito etape taip pat prireiks gamtinių dujų, todėl vis tiek prireiks "Nord Stream-2". Be to, nemažai su šiuo projektu susijusių ekspertų ir bendrovės atstovų pažymi, kad dujotiekis gali būti naudojamas vandeniliui transportuoti.
"Bet jei padidės vandenilio procentas, vamzdį teks rekonstruoti", — pridūrė Romanova.
Tuo tarpu verslo interesai turi viršenybę prieš politinę konjunktūrą, o Vokietijos pusė neatsisakys eksploatuoti "Nord Stream-2", mano ekspertė. Anot jos, partijos pasikeitimas Vokietijoje nepakeis požiūrio į projektą.
"Tik Žaliųjų partija kritiškai vertina šį projektą, likusieji palaiko "Nord Stream-2", tačiau net jei jie pateks į valdžią, vyraus verslo interesai ir praktiškai jų pozicija bus mažiau kritiška, nei jie deklaruoja", — sakė Romanova.
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekio linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Statybos baigtos 98 procentais: pirmoji linija jau nutiesta, antroji gali būti baigta iki rugpjūčio pabaigos.
Aktyviai priešinasi dujotiekio paleidimui Ukraina, nes bijo prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito. Be to, JAV ir Vokietija laikosi priešingų pozicijų Rusijos projekto atžvilgiu.
Kaip rašė Vokietijos žiniasklaida, šiuos prieštaravimus būtų galima išspręsti, jei Kijevui būtų paskirta kompensacija.
Parama ukrainietiško vandenilio kuro gamybai ir eksportui bei investicijos į dujotiekio sistemą svarstomos kaip galimybės. Maskva ne kartą ragino nustoti politizuoti situaciją, primindama, kad "Nord Stream-2" yra naudingas tiek Rusijai, tiek Europos Sąjungai.