Net Lietuvos kalėjime supranta, kad Melio byla – politinė, pareiškė advokatas

Anot Burdos, yra Lietuvos baudžiamosios teisės aktų netobulumas, todėl kiti šioje byloje kaltinami rusai negali naudotis savo teise į gynybą Aukščiausiajame teisme
Sputnik
VILNIUS, liepos 22 — Sputnik. Lietuvoje 2019 metais nuteistas rusas Jurijus Melis liks kalėjime teismo sprendimu, kuris vadovaujasi išlyginimo principu, nepaisant argumentų dėl bylos peržiūrėjimo trukmės, sakė jo advokatas Ryšardas Burda.
Melis buvo sulaikytas 2014 metais. Praėjusių metų kovą jis buvo nuteistas septyneriems metams byloje dėl 1991 metų sausio 13 dienos įvykių Vilniuje.
"Nenuostabu, kad Jurijus Melis po septynerių metų bausmės atlikimo ir toliau lieka kalėjime Apeliacinio teismo sprendimu, kuris padidino bausmę trejiems metams, vadovaudamasis išlyginimo principu", — sakė Burda tautiečių forumo vaizdo konferencijos metu.
Jis pareiškė, kad kiti tankistai, kurie asmeniškai nedalyvavo procese, vis tiek buvo nuteisti dešimčiai metų, o pagal teismo logiką visi kiti turėtų gauti tiek pat.
Net argumentai, kuriuos naudoja EŽTT apie baudžiamosios bylos nagrinėjimo trukmę, apie tai, kad ilgai nagrinėjant baudžiamąją bylą asmuo yra neapibrėžtumo būsenoje, nualintas psichologiškai, neatsižvelgė apeliacinis teismas", — cituoja advokatą RIA Novosti.
Jis taip pat pažymėjo, kad jau pateikė skundą Aukščiausiajam Teismui, tačiau reakcijos kol kas nesulaukė.
Lietuva JT Žmogaus teisių taryboje vėl pasmerkė Rusiją dėl veiksmų Sausio 13-osios byloje
Pasak Burdos, yra Lietuvos baudžiamosios teisės aktų netobulumas, todėl kiti šioje byloje kaltinami rusai negali naudotis savo teise į teisminę gynybą Aukščiausiajame teisme.
Pasak advokato, kalėjimo administracija siūlo pradėti Melio lygtinio paleidimo procesą, nes, jų nuomone, jis "nėra kalėjimo administracijos klientas, nėra nusikaltėlis, žudikas, narkomanas ar prievartautojas".
"Jie puikiai supranta, kad tai yra politinė byla. Tačiau lieka kitas klausimas: pagal Bausmių vykdymo kodeksą jis turi teisę į lygtinį paleidimą, tačiau pagal Užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje įstatymą jis neturi teisės į leidimą gyventi, nes kaltinamas ir nuteistas už nusikaltimą prieš žmoniją", — paaiškino advokatas.
Jis taip pat pažymėjo, kad šiandien vienintelis kelias Meliui iš kalėjimo — Užsieniečių registracijos centras, tačiau dabar jis "perpildytas": "sąlygos ten nežmoniškos", pripažįsta teisininkas.
"Galima sakyti, kad šiuo atveju tegul jis būna kalėjime nei šiame centre, kur viename kambaryje yra keli žmonės, ir niekas negarantuoja atlaidumo, kuris egzistuoja režiminiame objekte", — apibendrino advokatas.

Sausio 13-osios įvykių Vilniuje byla

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Tą naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuvos pusė be įrodymų tvirtina, kad tai pradėjo sovietų kariai. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.
2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas, kuris buvo nuteistas ketveriems metams.
Rusija paprašė ombudsmenės Lietuvoje padėti Meliui
2021 metų kovo pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė 16 iš 67 anksčiau įsiteisėjusių nuosprendžių byloje dėl sausio 13-osios įvykių Vilniuje. Melis gavo dar trejus metus kalėjimo, o buvusiam kariškiui Genadijui Ivanovui laisvės atėmimo laikas buvo pratęstas iki penkerių metų.
Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova laisvės atėmimo termino pratęsimą Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkui Jurijui Meliui pavadino "sukrečiama žinia". Ji pridūrė, kad Lietuvos valdžia užsiima "visiška savivale", "šiurkščiai ir ciniškai manipuliuoja teisingumu politiniais tikslais".
Rusijos ambasada Lietuvoje Melio bausmės sugriežtinimą pavadino pasityčiojimu, o pats Apeliacinis teismas, jų nuomone, priėmė tokį sprendimą "norėdamas įtikti rusofobiškoms valdžios institucijoms" ir proceso metu pažeidė tiek tarptautinius, tiek Lietuvos teisės aktus.