Lietuva JT Žmogaus teisių taryboje vėl pasmerkė Rusiją dėl veiksmų Sausio 13-osios byloje

Teigiama, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomybė yra vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų

VILNIUS, birželio 29 — Sputnik. Ambasadorius Andrius Krivas, nuolatinis Lietuvos atstovas Jungtinėse Tautose (JT), interaktyvaus dialogo metu su specialiuoju pranešėju pasmerkė Rusijos veiksmus prieš prokurorus ir teisėjus, kurie nagrinėjo 1991 metų sausio 13 dienos prie Vilniaus televizijos bokšto įvykių bylą, vykstant interaktyviam dialogui su specialiuoju pranešėju dėl teisėjų ir advokatų nepriklausomybės Diego Garcia-Sayan, praneša Lietuvos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

Lietuvos nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose (JT) ambasadorius Andrius Krivas JT Žmogaus teisių taryboje vėl pasmerkė Rusijos veiksmus prieš Sausio 13-osios bylos teisėjus ir prokurorus, praneša Užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.

"Rusijos Tyrimų komitetas ne tik iškėlė baudžiamąsias bylas, bet ir 2020 metų gruodį pateikė kaltinimus in absentia trims Lietuvos teisėjams, nagrinėjusiems Sausio 13-osios įvykių bylą bei ėmėsi priemonių dėl jų tarptautinės paieškos paskelbimo. Tokie veiksmai negali būti toleruojami", — sakė jis.

Pabrėžiama, kad teisėjų ir teisinės sistemos nepriklausomybė yra vienas svarbiausių teisės viršenybės principo elementų.

Lietuvos nuolatinis atstovas Ženevoje taip pat yra parašęs du laiškus JT specialiajam pranešėjui teisėjų ir teisininkų nepriklausomumo klausimams Sausio 13-osios bylos tema.

Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė respublikos nepriklausomybę. 1991 metų sausio mėnesį Lietuvoje prasidėjo protestai, į respubliką buvo išsiųstos specialiosios pajėgos. Sausio 13-osios naktį sovietų šarvuočių kolona pasiekė Vilniaus centrą. Incidento metu žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti.

Lietuvos prokuratūra teigė, kad žudynes įvykdė sovietų kareiviai, tačiau nepateikė jokių to įrodymų. Tuo pat metu prokuratūra reikalavo griežtų bausmių kaltinamiesiems.

2019 metų kovo mėnesį Vilniaus apygardos teismas paskelbė nuosprendį. Sausio 13-osios byloje buvo kaltinami 67 žmonės, dauguma iš jų — už akių. Tarp kaltinamųjų buvo Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai. Tada prieš teismą stojo tik du žmonės — Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs karys Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti septynerius ir ketverius metus atitinkamai. Po šio nuosprendžio Apeliacinis teismas gavo daugiau nei 60 apeliacinių skundų.

Maskva laiko šį nuosprendį "neteisėtu", pažymėdama, kad posėdžių metu buvo pažeidžiamos visos tarptautinės ir Lietuvos vidaus teisės normos, o rusai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė. Rusijos Federacija pabrėžė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos nepateikė nė vieno sovietų kariškių kaltės įrodymo.

2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimus teisėjams iš Lietuvos, kurie paskelbė neteisingą nuosprendį daugiau nei 50 rusų dėl įvykių Vilniuje 1991 metais. Taip pat RF Tyrimų komitetas ėmėsi būtinų priemonių organizuoti tarptautinę kaltinamųjų paiešką.