VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad nesupranta užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui žeriamos kritikos dėl kilusios neteisėtų migrantų krizės Lietuvoje.
Apie kritiką dėl migrantų krizės suvaldymo trečiadienio spaudos konferencijoje paklausta premjerė sakė girdinti keistus pastebėjimus URM vadovo Gabrieliaus Landsbergio atžvilgiu.
"Priekaištauti ministrui Landsbergiui dėl to, kas yra Lietuvos užsienio politika pastaruosius dvidešimt kelerius metus yra, mano supratimu, kažkoks nesusipratimas", – teigė ministrė pirmininkė.
Šimonytė priminė, kad dar praėjusi Seimo kadencija, kurioje valdančiaisiais buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nepripažino rinkimų Baltarusijoje rezultatų bei priėmė rinkimus griežtai vertinančią rezoliuciją, kurią palaikė kone visas Seimas.
"Lėktuvą užgrobė tikrai ne ministras Landsbergis, o Baltarusijos režimas. Jame buvo 100 mūsų piliečių. Sekė ES nustatytos sankcijos, dėl kurių buvo sutarta Europos Vadovų Taryboje. Tai man, tiesa sakant, yra nesuprantama. Kritika dėl Irako, vėlgi, skamba labai keistai. Man atrodo, kad tai yra vienas atvejų, kai jei ką nors darysi – gausi per kepurę, bet jei ir nieko nedarysi, gausi per kepurę. Ministras Landsbergis bent jau pabandė", – sakė Šimonytė.
Ji taip pat pažymėjo, kad informacija apie tai, kad ketinama didinti keleivių, skrendančių iš Irako į Baltarusiją, buvo žinoma nuo birželio pradžios, o dvišalės diskusijos su tokiomis valstybėmis kaip Irakas būna ypatingai sunkios.
"Dėl to ir reikalaujame, kad šiose diskusijose aktyviai dalyvautų ES, kuri turi visiškai kitus svertus ir visiškai kitas galimybes derėtis ir pasiūlyti galbūt abiem šalims svarbių aspektų. <...> Tikrai šitą kritiką vertinu kaip nesusipratimą ir labai džiaugiuosi, kad prezidentas antradienį taip pat priminė, kad Lietuvos užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu yra ne ministro Landsbergio sugalvota", – komentavo premjerė.
Premjerė kalbėjo ir apie vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei tenkančią kritiką dėl neteisėtos migracijos krizės valdymo.
"Daug dalykų būtų galima padaryti dar greičiau ir efektyviau, tačiau natūralu, kad atsiranda erdvės tam tikriems politiniams ir nacionaliniams procesams", – pažymėjo Šimonytė.
Ji teigė pastebėjusi bandymus trukdyti visai vidaus reikalų sistemai dirbti savo darbą.
"Pavyzdžiui, VSAT tikrai galėtų daug efektyviau vykdyti savo pareigas, jei tuo pačiu metu neturėtų rūpintis užkardose esančiais migrantais, tačiau juos išvežti į kitas dislokacijos vietas, kur jais būtų galima pasirūpinti centralizuotai, ne pasieniečių rankomis, yra trukdoma ir trukdoma, mano supratimu, sąmoningai", – teigė ministrė pirmininkė, tokius veiksmus įvadindama "piktybišku veikimu".
Anksčiau opozicija apkaltino užsienio reikalų ministrą trumparegiška politika Minsko atžvilgiu ir nesėkme derybose su Irako valdžios institucijomis.
Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis pareiškė, kad neteisėtų migrantų antplūdis yra Baltarusijos režimo hibridinė ataka prieš Lietuvą, tačiau kartu pabrėžė manantis, jog tai yra ir Lietuvos užsienio politikos padarinys.
"Iš esmės tai, matyt, lėmė bravūriška, kartais ir komjaunuoliška užsienio politika. Jeigu tu imiesi veiksmų prieš kitos valstybės, galbūt, nelegaliai išrinktą vadovą ir tą šalį, tai turi įvertinti visas pasekmes, įvertinti galimybes ir turėti planą, kaip su tomis pasekmėmis reikės kovoti", – aiškino politikas.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti 3 027 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 37 kartus didesnis, nei buvo per visus 2020 metus.
Dėl migrantų antplūdžio Lietuvoje įvesta ekstremali situacija. Valdžia pasienyje stato atitvarus.
Dėl susiklosčiusios situacijos valdžia kaltina Minską. Savo ruožtu Baltarusija jau pareiškė, kad tinkamai užtikrina sienos apsaugą. Kaip pabrėžė Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, jis neleis šalies paversti nelegalių imigrantų "kolonija". Pasak jo, Minskas nelegalios migracijos problemą sprendžia "tiek, kiek reikia ir yra finansiškai įmanoma".