VILNIUS, liepos 28 — Sputnik. Rusijos istorikas, "Istorinės atminties" fondo vadovas ir Rusijos mokslų akademijos Rusijos istorijos instituto darbuotojas Aleksandras Diukovas programos "Operatyvus patikrinimas" eteryje išjuokė naujausią Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos straipsnį, kuriame Lietuvos vadovas paskelbė savo "istorinį atradimą", Sputnik korespondentas Petras Rekašius.
Būtent apie tai, kad Antrasis pasaulinis karas Lietuvai prasidėjo 1939 metų rugpjūčio 23 dieną, tuo metu, kai buvo pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas.
"Ponas Nauseda sako, kad karas dėl Lietuvos ir kitų Baltijos šalių prasidėjo 1939 metų rugpjūčio 23 dieną. Bet ponas Nausėda, matyt, nežino, kad nei 1939 metų rugpjūčio 23 dieną, nei 1939 metų rugsėjo 1 dieną, nei 1940 metais Lietuva nevykdė jokių karo veiksmų", — pažymėjo Diukovas.
Rusų istorikas prisiminė, kad 1939 metų spalio mėnesį Lietuvos Respublika pasirašė sutartį su TSRS dėl savitarpio pagalbos ir Vilniaus krašto perdavimo Lietuvai.
"Tai tarpvalstybinis susitarimas, kurį, beje, 1990 metais Lietuvos vadovybė, kovodama prieš sąjunginį centrą, pripažino galiojančiu. Nėra jokių teisinių dokumentų iš Lietuvos pusės, kurie nutrauktų šią sutartį. Vadinasi, ponas Nausėda teigia, kad buvo karas, o dukumentai, kuriuos pripažįsta ir dabartinė vadovybė, byloja priešingai", — pabrėžė Diukovas.
Profesorius Nikolajus Meževičius, dalyvavęs laidoje, ryšium su Nausėdos pareiškimais apie karo pradžią 1939 metų rugpjūčio 23 dieną, uždavė klausimą: kaip tada Lietuvos vyriausybė 1939–1940-aisiais galėjo ramiai vesti diplomatines derybas tiek su Maskva, tiek su Berlynu?
Meževičius taip pat pažymėjo, kad labai įdomu atsekti, kaip Lietuva pakeitė savo geografiją dėl karo.
"Lietuva sau prisidėjo nedidelę dalį sovietinės Baltarusijos teritorijos, nedidelį plotą prie Lenkijos sienos, Memelio sritį su Klaipėda, Vilnių", — sakė profesorius.
Priminsime, kad birželio 22 dieną Įtakingas Vokietijos laikraštis "Die Zeit" paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnį "Būti atviram, nepaisant praeities".
Nausėda nusprendė sukritikuoti Rusijos valstybės vadovą, tačiau, kaip matome, jis tiesiogine to žodžio "sėdo į balą" ir "gavo dvejetą" iš Rusijos istorikų už tai, kad nežino Lietuvos praeities.
Tiesą sakant, Nausėdos teiginiai yra labai iškalbingi. Būtent tuo pačiu neraštingu istoriniu požiūriu vadovaujasi Vilnius, kai jis nuolat kalba apie vadinamąją Lietuvos "okupaciją". Belieka patarti Lietuvos politikams vėl atsiversti mokyklinius vadovėlius.