Partinė disciplina ar skilimas? Ar Lietuvoje atsiras "kraštutinių dešiniųjų" partija?

"Valstiečiai" pašalino iš savo gretų Tomą Tomiliną, kuris susipyko su partijos lyderiu Ramūnu Karbauskiu. Teisingas apsivalymas ar žlugimo pradžia?

Dar visai neseniai Tomilinas ketino varžytis su Karbauskiu "valstiečių" pirmininko rinkimuose, o dabar jau nėra partijos narys. Akivaizdu, kad galėjo likti tik vienas, nes abipusiai kaltinimai buvo pernelyg rimti.

Tomilinas nesutiko su partijos pozicija dėl Partnerystės įstatymo ir ėmė kaltinti Karbauskį tuo, kad jis daro iš "valstiečių" kraštutinės dešinės partiją (eina Viktoro Orbano ir Marine Le Pen keliu), kas nesiderina su europinėmis vertybėmis. Be to, Tomilinui nepatiko, kad partijos viduje naikinama bet kokia idėjų laisvė — neva, yra tik viena teisinga Karbauskio nuomonė, kas daug ką netenkina.

Savo ruožtu "valstiečių" lyderis pareiškė, kad Tomilinas pradėjo kryptingai veikti prieš partiją. "Jis tą daro sąmoningai. Kaip buvo konstatuota mūsų tarybos posėdyje, ši veikla yra sistemiška, organizuota. Tekstai rašomi su kažkokių specialistų pagalba, labai kryptingai ir mes visai netrukus sužinosime, kas tai organizavo", — pabrėžė Karbauskis.

Šiame kontekste kyla keli klausimai. Pirmas — kieno pusėje tiesa šiame konflikte? Antras — ar situacija turės "valstiečiams" rimtų neigiamų pasekmių?

Atsakant į pirmą klausimą, reikia pažymėti, kad bet kurioje partijoje svarbi ideologinė diskusija, nes pasaulis nestovi vietoje. Tačiau ne mažiau svarbi yra partinė disciplina, be kurios partija neturi šansų pasiekti gerų politinių rezultatų. Kitaip tariant, viduje, "už uždarų durų" galima pasiginčyti dėl partinių prioritetų ir tikslų, bet po galutinio sprendimo išskirtinių nuomonių būti negali — arba sutinki, arba išeini. Geras pavyzdys — "Tėvynės sąjunga", iš kurios Tomilinas būtų pašalintas dar greičiau.

Kita vertus, jo elgesys gali būti pagrįstas, jeigu daugumai partijos narių ir visiems aplinkui akivaizdu, kad partija juda neteisinga linkme, ir skubiai reikia kažką daryti (keisti neadekvatų vadovą). Pažiūrėkime, kaip yra "valstiečių" atveju.

Pirma, Tomilinui nepatiko partijos pozicija Partnerystės įstatymo atveju. Tačiau tokios pozicijos laikosi didžioji dalis Lietuvos visuomenės, ir logiška, kad Karbauskis atsižvelgia į žmonių nuotaikas. Antra, partiniai reitingai šiandien rodo, kad "valstiečiai" yra pirmoje vietoje. Tai jeigu, anot Tomilino, viskas taip blogai, kodėl viskas taip gerai?

Trečia, svarbu įvertinti, ką apie "susidorojimą" su juo mano bendražygiai. Kaip pažymėjo Saulius Skvernelis, keista šalinti iš partijos jos ilgametį narį už kitokią nuomonę vienu klausimu, o apskritai, pasak jo, "matosi, kad partija slysta arba kryptingai juda į radikalėjimo pusę". Panašiai galvoja dabar eurokomisaru dirbantis Virginijus Sinkevičius: "Keisti sprendimai, bet turbūt link to viskas ėjo. Tiesiog nenorima buvo diskutuoti, atsakinėti į nepatogius klausimus".

Tokiu būdu, ne paskutinę vietą "valstiečių" hierarchijoje užimantys žmonės gana kritiškai įvertino Tomilino išmetimą ir Karbauskio elgesį. Tačiau, pažiūrėjus į balsavimo šiuo klausimu partijos taryboje rezultatus (52 už, 6 prieš, 3 susilaikė), galima teigti, kad jų nuomonė nėra dominuojanti.

Trumpai tariant, panašu, kad Tomilino maištas yra tik jo asmeninių ambicijų, o ne rimto partijos skilimo atspindys, ir jo pašalinimas yra teisingas dalykas. Kartu pažymėtina, kad ši istorija labai primena buvusio Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio atvejį. Kai jis susipyko su Karbauskiu ir galiausiai išėjo, irgi buvo kalbama apie vieno asmens diktatūrą, neteisingą kelią ir panašius dalykus. Tačiau šiandien Pranckietis jau niekam neįdomus, o "valstiečiai" su Karbauskiu priešakyje, kaip minėta, ne valdžioje, bet reitingų viršūnėje.

Pagaliau, vėl yra kalbų, kad dabar nuo "valstiečių" gali atskilti dalis narių. Pranckietis jau atskilo ir nieko neturi. Skvernelis ir Sinkevičius irgi demonstruoja nepasitenkinimą, bet kol kas niekur neišėjo, nes, turbūt, prisimena tiek Pranckiečio, tiek Gedimino Kirkilo ir socdarbiečių (atskilo nuo socdemų ir politiškai žlugo) pavyzdžius.

Apibendrinant, galima teigti, kad Karbauskis tikrai nėra demokratiškiausias partinis lyderis pasaulyje, ir "valstiečių" įstatų pakeitimas, įtvirtinant nuostatą, kad partijos pirmininku galės tapti tik tas, kas yra jos narys bent ketverius metus, yra ginčytinas sprendimas. Tačiau jis turi tiek partiečių, tiek visuomenės palaikymą (tai yra, duoda politinį rezultatą). Atitinkamai, Tomilino, kuris akivaizdžiai tapo destabilizuojančiu faktoriumi, pašalinimas yra suprantamas. Skvernelio ir Sinkevičiaus išėjimas būtų reikšmingesnis įvykis, bet jie niekur neskuba.

Apskritai, didesnė politinė drausmė "valstiečiams" išeis tik į gera, galutinius taškus ant "i" sustatys rinkimai. Įdomiausia — ar Lietuvoje iš tikrųjų atsiranda įtakinga "kraštutinių dešiniųjų" (nacionalinius interesus ir tradicines vertybes ginanti) partija?

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.