VILNIUS, rugpjūčio 7 — Sputnik. Į antrą pusę persiritusi vasara pasižymi ne tik rekordiniais karščiais, bet ir traumų, patirtų aktyviai leidžiant laisvalaikį, skaičiumi.
Kaip rodo draudimo bendrovės "BTA" atlikta analizė, daugiausiai susižalojimų lėmė dviračiai ir neatsargus elgesys vandenyje ar prie vandens, o pastarųjų atvejų šiemet užfiksuota 2,5 karto daugiau nei 2020-ųjų vasarą.
"Duomenys patvirtino spėjimus, kad šią vasarą gyventojai atsipalaidavo, stengėsi atsigriebti už ilgus karantino mėnesius ir "užimti save" aktyviomis veiklomis. Nuo birželio 1 d. iki liepos pabaigos fiksuotas su tuo susijusių traumų atvejų skaičius, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu", – sako draudimo bendrovės "BTA" asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas.
Pasak Grazicko, Top5 laisvalaikio veiklos, dėl kurių šią vasarą kilo daugiausiai nelaimingų atsitikimų – tai dviračiai, maudynės, bėgiojimas, krepšinis ir paspirtukai.
Važinėjimas dviračiais lemia rankų sužeidimus
Važinėjimas dviračiais šią vasarą buvo bene daugiausiai traumų lėmusi aktyvi veikla. Dažniausiai nuo dviračių griūnama, o susižalojimai po to gali būti įvairiausi: dažniausi – rankų ar pirštų lūžiai, kenčia ir pečiai, raktikauliai, fiksuota veido, nosies sužeidimų, dantų nuskėlimų.
"Šią vasarą tenka stebėti išties perpildytus dviračių takus tiek sostinėje, tiek kituose miestuose, o ypač – kurortuose. Vieni greitai važiuoja sportiniais dviračiais, kiti važinėjasi iš lėto, triratukus mina vaikai, tarp jų zuja paspirtukininkai ir riedutininkai, vaikšto pėstieji. Tokiomis aplinkybėmis nuo susidūrimų ir traumų gali išgelbėti tik dėmesys aplinkai, kitiems eismo dalyviams ir tinkamo greičio pasirinkimas", – akcentuoja jis.
Nemažai traumų važiuodami dviračiais šiemet patiria ir vaikai. Daugiausiai jos nesunkios, sudėtingų galvos sužeidimų ar smegenų sutrenkimų išvengta. Pasak pašnekovo, greičiausiai todėl, kad daugelis gyventojų vis dažniau dėvi šalmus patys ir deda juos savo vaikams.
Vanduo: pavojinga ir ežeruose, ir kubiluose
Per karščius gyventojai troško kiek įmanoma atsigaivinti, tad maudėsi ne tik ežeruose ar tvenkiniuose, bet ir baseinuose, kubiluose prie namų. Tuo pačiu šiemet fiksuota ir gerokai daugiau nei pernai su maudynėmis susijusių nelaimingų atsitikimų.
"Maudydamiesi vandens telkiniuose, žmonės dažniausiai į stiklą persipjauna pėdas, susižeidžia pirštus į akmenis. Dažnas atvejis, kai bėgant ant šlapių lieptelių, griūnama, lūžta kojų pirštai, šonkauliai, nuskyla dantys. Traumų fiksavome ir tarp besimaudžiusių baseinuose ar kubiluose, dažniausiai tai – paslydimai ant šlapios dangos, lemiantys rankų ar šonkaulių lūžius", – vardija Grizickas.
Itin pavojingais jis vadina šokinėjimus į vandenį. Ne vienam asmeniui šiemet tai baigėsi ausies būgnelio plyšimu, fiksuotas atvejis, kai po nesėkmingo šuolio žmogui lūžo keli kaklo slanksteliai.
Pavojingas bėgiojimas
Bėgimas ir bėgiojimas šiemet užima trečią vietą tarp nelaimingų atsitikimų priežasčių. Paprastai bėgantieji griūna užkliuvę už nelygumo ar numesto daikto, paslydus ar kryptelėjus kojai, netaisyklingai ją pastačius. Po tokių „nuotykių“ tenka gydyti kojų bei rankų lūžius, nubrozdinimus, sumušimus, raiščių patempimus, antakių praskėlimus.
Dažniausia bėgant griūnama dėl dėmesio nukreipimo į šalį ir nepastebėjus šaligatvio bortelio, žemės nelygumų bei kitų kliūčių.
Paspirtukai: lekiant su vėjeliu lūžta kaulai
Kasmet važiuojant elektriniais paspirtukais patiriamų traumų fiksuojama vis daugiau – stebina tai, kad žmonės ignoruoja viešai vis kartojamus įvairių specialistų saugaus elgesio patarimus.
Draudikai išskyrė, kad šiemet pagrindinės traumų priežastys yra griuvimai įvažiavus į duobes, neišlaikius pusiausvyros, už ko nors užkliuvus, atsitrenkus į tvorą ar kitą kliūtį, o pasekmės – sąnarių, čiurnų ir riešų traumos bei rankų lūžiai.
Pavojinga su elektriniais paspirtukais išleisti vaikus – šią vasarą fiksuota nemažai vaikų traumų, kelios iš jų buvo pavojingos ir skaudžios. Vienas vaikas nukrito nuo elektrinio paspirtuko, susilaužė abi rankas, patyrė daug viso kūno nubrozdinimų. Kitą vaiką važiuojant paspirtuku dviračių taku per gatvę partrenkė automobilis, laimei, jis patyrė tik nežymius sužalojimus.
"Žmonės kartais nesuvaldo įrenginio, neretai galvoja, kad nieko nutikti negali arba mano, kad paspirtukams visada pirmenybė. Be to, elektriniai paspirtukai gali išvystyti daugiau kaip 40 km per valandą greitį, tad nugriuvus lekiant tokiu greičiu pasekmės gali būti labai liūdnos, kaip ir tada, kai neįsitikinus manevro saugumu kertama važiuojamoji kelio dalis ar "nardoma" tarp pėsčiųjų. Tad lekiant "su vėjeliu" galvoti apie savo ir kitų saugumą – tiesiog būtina", – teigia Grizickas.
Krepšinis: saugotis kamuolio ir alkūnių
Krepšinį Lietuvoje žaidžia ir suaugę, ir vaikai, tad tiek vieni, tiek kiti šiemet patyrė nemažai susižalojimų: rankų riešų ar pirštų lūžių, raiščių patempimų, čiurnos lūžių.
Nemažai traumų fiksuota dėl į ranką ar veidą atsitrenkusio kamuolio, kojų traumas sukėlė nesėkmingi griuvimai bėgant ar nusileidimai pašokus metant kamuolį į krepšį. Pavojingos ir situacijos, kai aikštelėje neišsitenka du žaidėjai – fiksuota atvejų, kai vienas žaidėjas kitam su alkūne prakirto antakį ar sumušė veidą.