VILNIUS, rugpjūčio 16 — Sputnik. Ruošdamasi elektros jungties "Harmony Link" tarp Lietuvos ir Lenkijos statyboms, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" paskelbė 700 MW galios aukštos įtampos nuolatinės srovės (AĮNS) jungties kabelio įrengimo pirkimą, praneša "Litgrid" spaudos tarnyba.
"Litgrid" teigimu, šio kabelio statybos yra svarbiausia "Harmony Link" projekto dalis.
Numatoma, kad rangovas turės nutiesti nuolatinės srovės aukštos įtampos kabelį, kuris sujungs Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pomeranijos regione su Darbėnų pastote Kretingos rajone Lietuvoje. Nuo Darbėnų iki Baltijos jūros pakrantės bus tiesiamas požeminis kabelis. Maždaug 350 km ilgio "Harmony Link" jungties kabelio rangovų paraiškų dalyvauti pirkime bus laukiama iki rugsėjo 30 dienos.
"Litgrid" generalinis direktorius Rokas Masiulis pažymėjo, jog jūrinė jungtis su Lenkija užtikrins elektros energijos tiekimo patikimumą po sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais ir reikšmingai padidins visų trijų Baltijos šalių energetinį saugumą, todėl projekto įgyvendinimui ieškoma patikimo, patyrusio ir kvalifikuoto rangovo, kuris galės laiku įgyvendinti projektą ir užtikrinti darbų kokybę.
Pasirašyti sutartį su laimėtoju numatoma 2022 metais, o didžioji dalis kabelio tiesimo darbų vyks 2023–2025 metais. Statybos darbus numatoma užbaigti 2025 metų pabaigoje. Jungtį numatoma pradėti eksploatuoti baigus kabelio montavimo ir keitiklių stočių statybos darbus bei atlikus sudėtingą testavimo programą.
Pažymima, jog paruošiamieji "Harmony Link" jungties darbai jau yra įsibėgėję: parengta trasos studija Baltijos jūroje, pasirašytos sutartys dėl jungties ir tikslinių konsultacijų, šiuo metu vyksta jūros dugno tyrimas, teritorijų planavimo procedūros. Taip pat "Litgrid" įsigijo sklypą ir paskelbė skirstyklos Darbėnuose projektavimo bei rangos darbų viešąjį pirkimą.
Iš viso "Harmony Link" projektui numatytos investicijos siekia apie 680 mln. eurų, iš kurių 493 mln. eurų sudarys iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) gauta maksimali galima parama.
Išėjimas iš BRELL
Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per jau pastatytą "LitPol Link" ir "Harmony Link" jungtį.
Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų. Lietuvoje sprendimas pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.
Tuo tarpu Maskva tikisi, kad net ir Baltijos šalims palikus BRELL, elektros tiekimas respublikoms bus tęsiamas.