Gamtoje yra blogas oras. Baltijos energetikai

Rusija artėja prie dešimtmečio elektros tiekimo Baltijos šalims rekordo. Palyginti su praėjusiais metais, Baltijos šalių vykdomi Rusijos elektros energijos pirkimai išaugo daugiau nei trigubai

Kas yra šios tendencijos priežastis ir kodėl Baltijos valstybes "gelbėjasi" Rusijos elektra — Sputnik straipsnyje.

Elektrinis ažiotažas

Per pirmuosius šešis 2021 metų mėnesius elektros eksportas iš Rusijos į Baltijos šalis pasiekė ligio, artimo pastarųjų dešimties metų rekordui. Palyginti su 2020 metais, pristatymai išaugo daugiau nei dvigubai — iki trijų milijardų kilovatvalandžių. Apie tai pranešė RIA Novosti su nuoroda į Rusijos Federacijos energetikos ministerijos duomenis.

Bendrovė "Inter RAO", tiekianti Rusijos elektrą užsienyje, tokius rodiklius sieja su keliais veiksniais. Pirmas — šalta žiema, kuri paskatino elektros paklausą Europoje. Antras — naujų jėgainių statybų pabaiga Kaliningrado srityje.

"Be to, šiais metais tiekimai Baltijos šalims vyko Rusijos – Latvijos ruožu. Tai efektyviau nei tranzitas į Lietuvą per Baltarusiją (kuris buvo sustabdytas po Baltarusijos atominės elektrinės paleidimo — Sputnik). Rezultate atsispindėjo ir sistemingas darbas techninio apimčių augime", - sako "Inter RAO" spaudos sekretorius Nikolajus Gorelovas.

Pasak Rusijos ir NVS šalių KPMG energetikos ir komunalinių paslaugų sektoriaus darbo su įmonėmis praktikos direktoriaus pavaduotojo Sergejaus Roženko, Rusijos elektros eksporto į Baltijos šalis augimas atspindi rinkos atsigavimą po krizinių 2020 metų.

"Praėję metai reikšmingai išsiskyrė iš bendros tendencijos. Nuo 2015 metų pristatymai į Lietuvą, vieną iš pagrindinių holdingo pardavimo rinkų, nuosekliai augo. Tačiau praėjusiais metais eksportas į šią šalį krito perpus, o pajamos sumažėjo 53 proc. Tai lėmė kainų sumažėjimas "NordPool" elektros biržoje paklausos Europoje kritimo fone", - pažymi ekspertas.

Kainų šuolis

Žymus Rusijos tiekimo Baltijos respublikoms padidėjimas vyksta dėl bendro elektros energijos vartojimo padidėjimo regione dėl karštų orų (birželio 21–27 d. padidėjo 12 proc.)

"Nesitraukiantys karščiai ir auganti oro temperatūra jau 4 savaites iš eilės didina ir elektros suvartojimą, o praeitą savaitę jis augo nepaisant to, kad darbo savaitė buvo trumpesnė", - pareiškė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus direktorius Liutauras Varanavičius.

Baltijos šalys negali patenkinti didėjančios paklausos gamindamos savo elektros energiją. Trys respublikos kartu pagamina kiek daugiau nei 50 procentų jiems reikalingos elektros energijos - likusi dalis yra importuojama.

"Palyginti su praėjusia savaite, bendras importas padidėjo 4 proc. 15 proc. elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 37 proc. – iš Skandinavijos per "NordBalt“ jungtį, 41 proc. buvo importuota per sieną su Latvija ir 6 proc. per "LitPol Link“ jungtį su Lenkija", - nurodė "Litgrid".

Tuo pačiu metu birželio mėnesį brango ir iš Lenkijos ir Švedijos importuota elektros energija - tai lėmė rimtą elektros kainų augimą Baltijos šalyse. Planuojama infrastruktūros tinklų renovacija regione tik pablogino situaciją: Latvija negalėjo padidinti pirkimų iš Rusijos dėl riboto pralaidumo tarp šalių.

Dėl to nuo birželio 21 iki 27 dienos vidutinė savaitės kaina Lietuvoje padidėjo devyniais procentais, Estijoje - 11 proc., o Latvijoje - 13 proc. Maža to, nuo liepos 1 dienos elektros kainos Lietuvos piliečiams kils aštuoniais procentais. Apie būsimą elektros energijos tarifų didėjimą buvo paskelbta ir Latvijoje.

Neginčijamas padėjėjas

Kadangi Europoje vyktas anglies gamyklų eksploatavimo nutraukimas, Rusija tampa patikimiausia ir ekonomiškiausia elektros energijos tiekėja Baltijos šalyse, sako Rusijos nacionalinės energetikos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Frolovas.

"Austrija, Belgija ir Švedija jau visiškai uždarė visas savo anglies stotis, uždaro ir kitos ES šalys. Anglį pakeičia atsinaujinantys energijos šaltiniai (AEI). Tačiau yra viena problema: kai kuro generavimo balansas pereina prie atsinaujinančios energijos šaltinių, eksporto galimybės siaurėja. Žiemą, prasidėjus šaltiems orams, švedai suprato, kad vėjo jėgainės nešildo ir saulės baterijos veikia blogai. Todėl jie susidūrė su elektros trūkumas", - primena ekspertas.

Maksimalaus vartojimo laikotarpiais - žiemą ir vasarą - atsinaujinantys energijos šaltiniai ne visada gali patenkinti net vidaus paklausą, todėl tiekimas į užsienį gali vykti su pertrūkiais, priduria jis.

Pavyzdžiui, birželio pabaigoje atsinaujinančių išteklių gamyba Baltijos regione sumažėjo 54 proc. Labiausiai sumažėjo vėjo generavimas (26 proc.). Tai kompensavo importas iš kaimyninių šalių, informavo "Litgrid".

"Jei įsivaizduojame, kad Baltija paliks BRELL, iškart kyla klausimas: ar Europos kaimynai galės užtikrinti regionui stabilią elektrą? Ir net jei galės, ar tokios elektros kaina bus prieinama? Abejoju, nes anglies ir atominės energijos gamyba yra pigesnė", - pažymi Aleksandras Frolovas.

Balandžio pradžioje, 8–11 dienomis, Latvija sustabdė komercinį elektros energijos importą iš Rusijos, dėl ko staigiai šoktelėjo kainos (Lietuvoje jos padidėjo 8,5 proc.). Tokie "bandomieji" nutraukimai aiškiai parodė Rusijos tiekimo svarbą, pabrėžia Nacionalinio energetinio saugumo fondo ekspertas, Rusijos vyriausybės Finansų universiteto dėstytojas Stanislavas Mitrachovičius.

"Pakako net vienai dienai atsijungti nuo Rusijos, kad visame regione padidėtų elektros kaina. Akivaizdu, kad pristatymai iš Švedijos, Suomijos ar Lenkijos nepadės sustabdyti kainų kilimo Baltijos šalyse. Mes tai matome jau dabar", - tęsia jis.

Esant dabartinei situacijai, Baltijos šalių planai pasitraukti iš BRELL atrodo nepagrįsti, mano Aleksandras Frolovas. Iš SSRS paveldėta energetikos sistema užtikrina respublikų energetinį saugumą.

"Baltijos šalys gali visiškai atsisakyti BRELL. Tada jie turės padidinti tiekimą iš Europos, sukurti papildomus pajėgumus. Visos išlaidos teks galutiniams vartotojams. Galutinis sprendimas priklauso nuo to, ar piliečiai nori mokėti daugiau ir ar šalių vyriausybės sutinka toleruoti visuomenės nepasitenkinimą", - apibendrina Stanislavas Mitrachovičius.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija