Kodėl nacionalizmas suklestėjo valstybiniu lygiu ir kaip pažeidžiamos rusakalbių gyventojų teisės bei palaikomi radikalai — Sputnik Lietuva straipsnyje.
Koncepcija "ne Rusija" atvedė prie krizės
Jau 30 metų Ukrainai nesiseka kaip valstybei, pabrėžia Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės Masinių ryšių ir žiniasklaidos verslo katedros docentas Gevorgas Mirzajanas. To priežastis — itin nelemtas valstybės kūrimo formatas, dirbtinė koncepcija "Ukraina — ne Rusija", kuri yra orientuota į visapusę konfrontaciją su Rusijos Federacija.
"Žlugus Tarybų Sąjungai, tik penkios buvusios respublikos turėjo ilgą nusistovėjusią valstybingumo istoriją užimamose sienose: Rusija, Armėnija, Gruzija, Lietuva ir Moldova", — aiškina Mirzajanas.
Visos kitos tarybinės respublikos buvo sukurtos Tarybų Sąjungos laikotarpiu, o viena iš jų yra Ukraina.
"Buvo galima kurti valstybingumą, kaip jį kūrė baltarusiai ir kazachai, laikydamiesi pilietinės tautos sąlygų, nes jie puikiai suprato, kad jų teritorijoje gyvena skirtingų tautybių, religijų ir kalbinės priklausomybės žmonės. Užuot kūrę daugiašalę valstybę, ukrainiečiai pradėjo kurti "ne Rusiją", valstybę, kuri turėjo kuo labiau pademonstruoti savo nerusiškumą", — pažymi ekspertas.
Atitinkamai buvo perrašyta istorija, kur Ukraina egzistavo kaip atskiras tarptautinių santykių subjektas, atkreipia dėmesį politologas. Dėl to Ukrainos visuomenė tik suskilo į rusakalbius ir nekalbančius rusų kalba.
"Po Maidano Ukrainos valdžia tik sustiprino šios neteisingos politikos intensyvumą. Jie jau pradėjo kurti ne "ne Rusiją", bet, kaip visiškai teisingai pažymėjo Vladimiras Putinas, "anti-Rusiją". Tai yra valstybė, ne tik neigianti savo rusiškas šaknis, bet nuolat konfliktuojanti su viskuo, kas rusiška, kas yra logiškas tęsinys, politikos "ne Rusija" evoliucija", — apibendrina ekspertas.
Jo nuomone, tokios politikos rezultatas akivaizdus: Ukrainoje vyksta deindustrializacija, gyventojų mažėjimas, pilietinis karas, nuolatinė ekonomikos krizė, "kai šalis remiama Tarptautinio valiutos fondo ir Europos".
Rusų genocidas
Deklaracijoje dėl Ukrainos valstybinio suvereniteto yra skyrius, kuriame sakoma, kad Ukrainos TSR užtikrina visų piliečių lygybę prieš įstatymus, nepaisant jų kilmės, tautybės, išsilavinimo, kalbos, politinių pažiūrų, gyvenamosios vietos ir pan.
Tačiau iš tikrųjų tai liko užmarštyje, sako Donbaso kino kūrėjų sąjungos pirmininkas Romanas Razumas.
"Rusakalbių gyventojų teisės yra pažeidžiamos. Rusų vaikai negali mokytis rusiškoje mokykloje ir mokytis savo gimtosios kalbos. Rusiški filmai ir dainos yra uždrausti. Dar iki 2014 metų buvo galima manyti, kad buvo laikomasi lygybės, tačiau po perversmo prasidėjo pilietinis karas, viskas pablogėjo", — sako Sputnik pašnekovas.
2020 metais Ukrainoje buvo priimtas vidurinio išsilavinimo įstatymas. Remiantis šiuo aktu, ukrainiečių kalba kalbantys etniniai ukrainiečiai ir "vietinių tautų" atstovai (iš tikrųjų tik Krymo totoriai, karaimai ir krimčakai) turi teisę 100 % mokymo programos mokytis gimtąja kalba, "ES šalių kalbų" kalbomis — iki 40 % mokymo programos; rusams ir rusakalbiams leidžiama mokytis gimtąja kalba ne daugiau kaip 20 % programos.
Be to, Ukrainos generalinė prokuratūra metodiškai pakeičia vietos valdžios institucijų sprendimus dėl rusų kalbos regioninio statuso, priimtų remiantis vadinamuoju "Kivalovo-Kolesničenkos įstatymu". Jie norėjo panaikinti įstatymą iškart po "maidanistų" pergalės ir galiausiai 2018 metų kovą pripažino jį "antikonstituciniu".
2021 metų liepos mėnesį, prezidento Vladimiro Zelenskio siūlymu, buvo priimtas įstatymo projektas dėl vietinių tautų, kurioms rusai, anot Kijevo, nepriklauso.
"Vienareikšmiškai tai, kas vyksta, galima pavadinti rusakalbių gyventojų genocidu. Be to, rusai Ukrainoje yra fiziškai naikinami. Dėl pilietinio karo daugybė žmonių paliko šalį", — sako Razumas.
Rusijos Federacijos prezidento administracijos duomenimis, nuo 2016 iki 2020 metų beveik milijonas Ukrainos piliečių gavo Rusijos pilietybę. Remiantis Rusijos vidaus reikalų ministerijos statistika, 2020 metais 62 % užsieniečių, gavusių Rusijos pasą, yra Ukrainos piliečiai.
Diskriminacija pagal gyvenamąją vietą
Be to, šiuolaikinėje Ukrainos tikrovėje konstitucinė nuostata dėl diskriminacijos "priklausomai nuo gyvenamosios vietos" nepriimtinumo netaikoma Donbaso gyventojams. Nuo 2014 metų gruodžio 1 dienos, vadovaujantis prezidento Petro Porošenkos dekretu, buvo nustatyta finansinė, ekonominė ir transporto blokada Kijevo nekontroliuojamai Donbaso daliai.
Norėdami gauti pensijas ir išmokas, vietos gyventojai turi vykti į "kontroliuojamą teritoriją", o tai dažnai fiziškai neįmanoma.
"Mums nebuvo leista balsuoti per prezidento rinkimus Ukrainoje. Apskritai pensininkai tapo labiausiai vargstančiu mūsų gyventojų sluoksniu. Jie turi beveik dieną praleisti eilėse prie sienos su Ukraina, kad galėtų patekti į šalį ir gauti išmokas", — komentuoja Razumas.
Naciai tapo nacionaliniais didvyriais
Šiandieninė Ukraina yra šalis, kurioje nacių nusikaltėliai iškeliami į nacionalinių didvyrių statusą, o etninė, kalbinė ir regioninė diskriminacija tapo valstybės politikos dalimi. Tie, kurie propaguoja nacių ideologiją Ukrainoje, netgi naudojasi saugumo pajėgų apsauga.
Gevorgas Mirzajanas mano, kad nacionalizmas yra "antirusiškos" politikos avangardas. Būtent vadinameji "silovikai" – jėgos struktūrų atstovai – daro "viešą spaudimą visiems, kurie vis dar išlaiko savo rusišką tapatybę".
"Masiniai rusakalbių policininkų sumušimai paveiktų viešąjį Ukrainos įvaizdį. Ir nacių kovotojai bei radikalūs nacionalistai gali tai padaryti patys. Jie yra įgaliotiniai – žmonės, kurie daro tai, ko negali padaryti Ukrainos valdžios institucijos antirusiškoje politikoje dėl etinių ar reputacijos priežasčių", – aiškina politologas.
Eksperto teigimu, tokia politika lems tolesnę visuomenės degradaciją, Ukrainos valstybingumo silpnėjimą, sistemines problemas ir atitinkamai Ukrainos teritorinį skilimą.