Ukrainos kariuomenė 2021: ginklai ir kovinis efektyvumas

Rugpjūčio 24-ąją Ukraina švęs 30-ąsias nepriklausomybės metines ypatingu mastu — kariniais paradais sausumoje ir jūroje

Svečiai iš trijų dešimčių šalių galės įvertinti Ukrainos karo pramonės pasiekimus — metalo, kalibro ir nuotolio atžvilgiu. Beveik trisdešimt metų buvo bandoma padaryti Ukrainos valstybę ir armiją atsvara Rusijai ir jos ginkluotosioms pajėgoms.

Kolektyviniai Vakarai nemato jokios kitos Ukrainos valstybės ir karinės pramonės prasmės, o Kijevas yra visiškai patenkintas destruktyviu antirusiškos marionetės vaidmeniu JAV ir NATO geopolitiniuose žaidimuose.

Ukraina priartėjo prie nepriklausomybės 30-mečio su savo 255 000 vienetais ginkluotųjų pajėgų, kurios pirmiausia skirtos policijai, baudžiamosioms operacijoms savo teritorijoje ir trečiojo pasaulio šalyse. Vakarų karinės galios reitingas "Global Firepower" Ukrainai suteikia 25 vietą pasaulyje — tarp Vietnamo ir Tailando, tačiau realybė Ukrainos ginkluotąsias pajėgas priskiria prie "Sonderkommandos", pavaldžios JAV ir NATO.

Ilgalaikiai nuolatiniai susirėmimai tarp Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Donbaso kovotojų, NATO karinių instruktorių rengiami Ukrainos specialistai sukuria iliuzijas apie didėjančią karių kovinę galią ir net greitą šalies įstojimą į aljansą. Tuo tarpu Ukrainos ginkluotosios pajėgos neturi veiksmingų ir kovai pasirengusių karinių jūrų pajėgų ir oro pajėgų, o sausumos pajėgos ginkluotės ir personalo mokymo lygio požiūriu yra tinkamos tik nesėkmingiems bandymams slopinti populiarius protestus.

Aukštoji karinė vadovybė nėra nepriklausoma priimant sprendimus ir planuojant strategiją — Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra kontroliuojamos Vašingtono ir Briuselio. NATO aktyviai naudoja Ukrainos teritoriją tarptautinėms pratyboms ir atskirų dalinių "buvimui priekyje" netoli Rusijos sienų, tačiau neskuba priimti Ukrainos į narystę.

Jie net nenurodo konkrečių kriterijų ar terminų. Ukraina taip pat toli gražu neturi pagrindinės JAV sąjungininkės už NATO ribų statuso, nors to siekia nuo 2014 metų. Atrodo, kad "pagrindinės sąjungininkės" statusas žada finansinę naudą, garantuoja Kijevo amerikiečių apsaugą nuo baisiausios "Rusijos grėsmės" pasaulyje.

Tačiau nesenas Afganistano pavyzdys (pagrindinis JAV sąjungininkas už NATO ribų nuo 2012 metų) įtikinamai įrodo, kad amerikiečiai ir aljansas, Vakarų mokymo standartai ir 300 000 žmonių nacionalinės armijos apginklavimas, dideli pinigai — nieko negarantuoja.

JAV yra pasirengusios išduoti savo sąjungininkus sunkiais laikais. Pavyzdžiui, amerikiečiai jau paliko (pamiršo) 12 ukrainiečių karių vienoje jų bazėje Kabule per skubotą evakuaciją Talibanui užėmus Afganistano sostinę. Ten taip pat palikti keli Gruzijos, Bulgarijos ir Rumunijos kariai.

Kovinis neįgalumas

Ukrainos oro pajėgos turi 42 naikintuvus ir 34 puolamuosius sraigtasparnius, likusius iš sovietų armijos. Pilotų rengimo lygis ir orlaivių techninis pasirengimas neleidžia jiems pasirodyti, pavyzdžiui, Donbaso padangėje. Ukrainos karo lakūnai neturi kovinės patirties.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgos savo parkuose turi daug šarvuočių ir artilerijos: 2 430 tankų, daugiau nei 11 400 šarvuočių, apie 3 000 savaeigių ir velkamųjų artilerijos pabūklų, 550 MLRS sistemų. Dažniausiai tai yra leisgyvė praėjusio amžiaus technika, kurią jie bando modernizuoti Ukrainos karo pramonės įmonėse ir kuri pasirodė esanti neveiksminga pilietiniame kare su Donbaso gyventojais.

Silpniausia Ukrainos gynybos pajėgumų grandis — karinės jūrų pajėgos — yra apie keliolika patrulių ir artilerijos katerių, "uodų laivynas". Užsienyje pagaminti laivai praktiškai be ginkluotės. Tuo tarpu kai kurie ekspertai pažymi: "Miręs nebegali mirti", o kateriai puikiai tiks "uodų įkandimams", sabotažui, provokacijoms ir skandalams.

Svarbiausia, kad jūrų "antikvariniai daiktai" patektų į vietą, kur juos tikrai užfiksuos ar nuskandins "blogieji rusai". Galbūt po to Europa išjungs "Nord Stream-2" ir užvaldys "šalį agresorę".

Atkreipkite dėmesį, kad Juodojoje jūroje vien rusų raketinis kreiseris "Moskva" viena salve gali nuskandinti visą Ukrainos karinių jūrų pajėgų sudėtį ir NATO laivyną kaip priedą. Rusijos laivyno dominavimas Juodojoje jūroje yra akivaizdus ir besąlygiškas.

Čia svarbu nepamiršti, kad sovietų karinio jūrų laivyno palikimas Ukrainoje buvo išparduotas arba "nužudytas" dar gerokai iki 2014 metų. Vienintelis santykinai efektyvus laivas yra fregata "Getman zagaidačnyj", kuri nėra visai fregata, nes ji nėra ginkluota priešlaivinėmis raketomis, o jos artimojo nuotolio oro gynybos sistemos yra neveiksmingos.

"Zagaidačnyj" TSRS buvo pastatytas kaip KGB pasienio karių patrulinis laivas "Kirov" (paleistas 1992 metais). Ukrainos "pusiau fregata" netrukus bus nurašyta dėl visiško kėbulo ir mechanizmų susidėvėjimo.

Atsižvelgdama į akivaizdų Ukrainos karinį silpnumą, Aukščiausioji Rada 2014 metų gruodžio mėnesį pakeitė du įstatymus ir atsisakė blokui nepriklausančios valstybės statuso. O 2019 metais Ukrainos parlamentas konstituciškai nustatė šalies kryptį NATO link. Nepriklausoma Ukraina tapo šešta aljanso valstybe partnere, turinčia pažangių galimybių.

Viskas parduodama

Ukraina paveldėjo gerus kaimynus iš TSRS, taip pat išskirtinius pradinius krašto apsaugos pajėgumus: iki 980 tūkstančių karių, 8 000 tankų, 10 tūkstančių šarvuočių ir pėstininkų kovos mašinų, 20 tūkstančių įvairių artilerijos sistemų vienetų, daugiau nei 1 100 kovinių lėktuvų ir 400 sraigtasparnių, iki 350 laivų ir Juodosios jūros laivyno laivų. Struktūriškai — 14 motorizuotų šaulių divizijų, keturios tankų ir trys artilerijos divizijos, viena specialiųjų pajėgų brigada, aštuonios artilerijos brigados, atskira armija ir devynios oro gynybos brigados, trys oro armijos, septyni sraigtasparnių pulkai.

Tiesą sakant, viskas jau pastatyta, svarbiausia neprarasti. Pirmiausia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičius buvo sumažintas penkis kartus. Norintieji tarnauti nacionalinėje armijoje buvo paklausti apie jų pasirengimą kariauti su Rusija dar dešimtojo dešimtmečio pradžioje (Ukrainos ginkluotosios pajėgos nustatė "nepatikimus" pareigūnus).

Pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį Kijevas daugumą sovietinių ginklų pardavė Azijos ir Afrikos šalims. Vėliau buvo beveik visiškai prarasta aviacija ir priešraketinė gynyba. Iki 2005 metų Ukraina tapo viena iš pasaulio ginklų eksporto lyderių. Tūkstančiai karinės technikos vienetų iš Ukrainos arsenalo dingo be žinios ir nepateko į Stokholmo taikos tyrimų instituto ir Tarptautinio strateginių tyrimų instituto ataskaitas.

Iki 2010 metų Ukrainos ginkluotosios pajėgos neteko dviejų trečdalių savo tankų, pusės šarvuočių ir artilerijos sistemų. Kur dingo pinigai, nežinoma. Ukraina 1991–2015 metais įsigijo tik 75 šarvuočius "Saxon", aštuonis šarvuočius "Spartan" ir ginklus nebaigtai projekto 58250 korvetei.

Dar vieną "Maidaną" 2014 metais Ukraina pasitiko su 700 tankų rikiuotėje ir 1 445 saugojimo bazėse, 2 189 kovos mašinomis, 1 421 artilerijos sistema, 206 sraigtasparniais ir 326 lėktuvais.

Be to, Donbase Ukrainos ginkluotosios pajėgos prarado daugiau nei 300 tankų, daugiau nei pusę šarvuočių ir beveik 50 % artilerijos sistemų. Ir tai tik oficiali informacija. Analitinės agentūros "International Institute for Strategic Studies Military Balance" duomenimis, nuostoliai yra daug didesni.

Tris dešimtmečius besitęsiančios vangios karinės-politinės katastrofos negalima paaiškinti "Rusijos agresija" prieš nepriklausomą Ukrainą. Tai valstybingumo krizė. Apie Ukrainos karo pramonės lygį liudija visiškai sužlugdyta karo laivų statyba, nors sovietmečiu Nikolajevo gamykloje nuolat buvo statomi orlaivius gabenantys kreiseriai.

Nesprendžiamos artilerijos sistemų, sraigtasparnių, naikintuvų, puolamųjų lėktuvų, oro gynybos sistemų ir ryšių problemos. Ukraina "baigia dėvėti" kovinius lėktuvus, o ateityje ketina skraidyti tik "panaudotais" iš NATO šalių.

Nepriklausomos Ukrainos karo pramonė net neįvaldė sovietinio modelio šaunamųjų ginklų šovinių gamybos, jau nekalbant apie naujus rimtus projektus.

NATO investicijos neturi jokios įtakos. Jau kelerius metus po 2014 metų Ukraina aiškiai ir slapta iš užsienio partnerių gavo kalnus ginklų ir milijardus dolerių "Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms stiprinti".

Ginklai tarsi aplenkė tranzitu Ukrainą, pagal senas pardavimo schemas įgijo naujų savininkų Azijos ir Afrikos šalyse. Pinigai dingo. Tikėtini iškilmingi Kijevo vadovybės pareiškimai 2021 metų rugpjūčio 24 dieną apie "iš esmės naujos kariuomenės" sukūrimą nebus patvirtinti nei skaičiais, nei faktais.

Iškilmingos kalbos apie "Europos apsaugą nuo Rusijos agresijos" vėl sukels šypseną — Ukrainos ginkluotosios pajėgos nesugeba "atsispirti jokiam agresoriui". Ir svarbiausia, kad vis mažiau Ukrainos piliečių nori tarnauti tokioje antivalstybinėje ir antirusiškoje armijoje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.