VILNIUS, rugpjūčio 24 — Sputnik. Lietuvos įmonės, bendradarbiaujančios su partneriais Baltarusijoje ir nukentėjusios nuo ES sankcijų Minskui ir atsakomųjų priemonių, negalės tikėtis valstybės paramos subsidijų forma iš biudžeto.
Apie tai TASS rašo remdamasi Lietuvos ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės pareiškimu Lietuvos žiniasklaidai.
"Tačiau pasakysiu tiesiai — apie jokias subsidijas mes kalbėti negalime. Taip, suprantame, kad yra sunkumų, tikimės, jog jie yra laikini, tačiau kai darai verslą Baltarusijoje, tu žinai, kur tu jį darai", — sakė ji.
Tuo pačiu, anot ministrės, tie Lietuvos verslininkai, kurie bendrauja su Baltarusija, esą "jau pripratę prie netikėtumų iš autokratinės valstybės".
Praėjusių metų rugpjūtį smarkiai pablogėjus Lietuvos ir Baltarusijos politiniams santykiams, ekonominiai ryšiai atvėso. Vakarai įvedė sankcijas Minskui, prie jų prisijungė ir oficialus Vilnius, priemonių ėmėsi ir Baltarusija. Visų pirma Baltarusija sustabdė naftos produktų tranzitą per Klaipėdos uostą, o tai atnešė apčiuopiamus nuostolius Lietuvos jūrų uostui.
Viena pirmųjų sankcijų "aukų" Lietuvoje buvo "Belorus" sanatorija Druskininkuose. Tai pirmas kartas respublikos istorijoje, kai sankcijos buvo taikomos šalyje veikiančiai įmonei.
Anksčiau "Swedbank" įšaldė "Belorus" sanatorijos Druskininkuose sąskaitas dėl trečiojo ES sankcijų paketo Baltarusijos valdžios institucijoms įsigaliojimo, dėl to darbuotojai liko be atlyginimų. Daugelis jų prarado vienintelį pajamų šaltinį.
Įstaigos darbuotojai surengė keletą protestų akcijų ir kreipėsi į teismą.
Liepos pradžioje pranešta, kad "Belorus" sąskaitos buvo atblokuotos, o po kelių dienų organizacija atnaujino savo darbą. Pasak vyriausiojo gydytojo Iljos Epifanovo, sanatorijos nuostoliai siekė milijonus eurų, o pati Lietuvos valstybė prastovos laikotarpiu negavo mokesčių iš sanatorijos veiklos.