Priminsime: rugpjūčio pabaigoje tapo žinoma, kad pagal eilinio bylinėjimosi rezultatus dujotiekiui vis gi turėtų būti taikomos Europos dujų rinkos taisyklės, kai 50 proc. pajėgumų rezervuojami kitiems dujų tiekėjams, rašo RIA Novosti autorius Aleksandras Sobko.
Čia, žinoma, iš karto atsiranda didžiulis teisinio darbo sluoksnis: traktuočių detalės, galimybė apeiti šias normas, kuo "Gazprom", tikriausiai, dar užsiims — tokios problemos atsiradimo tikimybė buvo žinoma dar prieš pradedant statybas.
Teisinius klausimus paliksime nuošalyje. Juk, jeigu Europos Sąjunga panorėtų, tai galėtų padaryti išimtį. Kaip išimtis suteikta Adrijos jūros dujotiekiui TAP (Turkijos TANAP tęsinys), kuris į Pietų Europą tiekia dešimt milijardų kubinių metrų Azerbaidžano dujų. Įdomu, kad jei "Nord Stream-2" iš esmės neįmanoma rasti ne Rusijos tiekėjų, kad užpildytų likusią vamzdyno dalį, tai TAP atveju ir pats "Gazprom" teoriškai galėtų būti suinteresuotas dalyvauti šio dujotiekio naudojime. Rusijos dujotiekio į Turkiją pajėgumas yra šiek tiek didesnis nei apimtis, kurią importuoja ši šalis iš Rusijos. "Perteklines" dujas būtų galima nuleisti į TAP.
Antras svarbus momentas. Kaip visi prisimename, "Nord Stream-1" taip pat turėjo nuolatinių problemų su visišku užpildymu. Tačiau tai lėmė apribojimai pumpuoti jau vienu iš dviejų sausumos tęsinių — OPAL dujotiekiu.
Po to problemos įtemptumas sumažėjo — buvo užbaigtas statyti EUGAL, "Nord Stream-2" sausumos pratęsimas (šiuo atveju pavyko pasiekti beveik visišką užkrovimą). Ir kol "Nord Stream-2" jūrinės dalies dar nebuvo, buvo galima naudoti šį sausumos vamzdį dujoms tiekti iš "Nord Stream-1".
Dabar baigiamas antrasis "srautas", o tai reiškia, kad jo sausumos tęsinys, esant pilnai jūrinės dalies apkrovai, bus naudojamas pagal savo pradinę paskirtį.
Nevarginkime skaitytojo tiksliais skaičiavimais. Apibendrinant galima pasakyti, kad norint gauti visiško "Nord Stream-2" užkovimo efektą, reikia išspręsti ir klausimą su OPAL.
Ir atvirkščiai, jei išlieka abu sunkumai — visiškos prieigos prie "Nord Stream-2" nebuvimas ir OPAL — šios dvi problemos kompensuos viena kitą, todėl didžiausi nuostoliai dėl apribojimų sieks 27,5 mlrd. (pusė "Nord Stream-2" pajėgumų) iš 110 milijardų kubinių metrų (bendras abiejų "srautų" pajėgumas).
Kol kas gi naujausiame OPAL proceso teismo sprendime išlieka pumpavimo apribojimas dėl Lenkijos pozicijos.
Ir čia negalima teigti, kad Varšuvos veiksmai yra neracionalūs. Čia yra tiesioginis skaičiavimas, nes panaikinus apribojimus gali sumažėti dujų tranzitas per pačią Lenkiją.
užpildžiusi "savo" tiesioginius dujotiekius "Nord Stream", "Nord Stream-2", "Turkish Stream", "Blue Stream", Rusija gali eksportuoti į Europą (įskaitant Turkiją) beveik 160 milijardų kubinių metrų dujų. Tiksliau tariant, pajėgumai, skirti tik Turkijai, yra šiek tiek pertekliniai, o tai reiškia, kad pajėgumai Europai bus šiek tiek mažesni. Tačiau tai esmės nekeičia.
Kitaip tariant, bet kokiu atveju "Gazprom" reikia papildomų eksporto apimčių (apie 40 milijardų kubinių metrų, esant 200 mlrd. "baziniam" eksportui). Ir čia atsiranda alternatyva tarp dviejų maršrutų — per Lenkiją (36 mlrd. pajėgumas) arba per Ukrainą (40 mlrd. apmokėtų, bet galima ir daugiau).
Tranzitas per Lenkiją (dujotiekis "Jamal Europa") yra patogesnis — jis trumpesnis ir pigesnis. Taip yra ir todėl, kad dujotiekis į Lenkiją eina per Baltarusiją, o Baltarusijos ruožas priklauso "Gazprom".
Štai kodėl pagrindinis "nerimas" ilgalaikėje perspektyvoje yra susiję su Ukrainos tranzito likimu. Tačiau per ateinančius trejus metus "Gazprom" turi sutartinius įsipareigojimus Ukrainai per metus pumpuoti 40 milijardų kubinių metrų dujų. Atitinkamai, jei naujos magistralės bus pilnai apkrautos per ateinančius trejus metus, nukentės būtent Lenkijos kryptis.
Vienaip ar kitaip, "Gazprom" simetriškai reaguoja į šias "formaliai teisingas, bet iš esmės pašaipias" priemones, kuriomis siekiama apriboti dujotiekių, kurie fiziškai negali turėti kitų tiekėjų, išskyrus Rusijos, apkrovimą: jis tiekia dujas pagal sutartinius įsipareigojimus ir naudoja tik minimalią tranzito apimtį Ukrainos kryptimi. Nors rinkoje akivaizdus degalų deficitas, todėl ir rekordinės kainos tris kartus viršija "normą". Įdomu tai, kad jei iki rugsėjo "Gazprom" per Ukrainą transportavo apie 124 milijonus kubinių metrų per parą (tai vis tiek yra šiek tiek daugiau nei įsipareigojimai "pumpuok arba mokėk"), tai nuo rugsėjo — vidutiniškai 108 mln., tiksliai pagal garantuotą siurbimo kiekį (atitinka 40 mlrd. per metus).
Bet ką daryti, jei nepavyks išspręsti klausimo su visišku dujotiekių apkrovimu? Čia nereikėtų tikėtis greitų sprendimų, tačiau vidutinės trukmės perspektyvai įmanomas ir planas B.
Pirma, kitų Rusijos dujų gamintojų priėmimas į vamzdyną — šiuo atveju bus laikomasi Europos taisyklių. Priminsime: rugpjūčio pabaigoje tapo žinoma apie "Rosneft" prašymą leisti jai eksportuoti į Europą dešimt milijardų kubinių metrų per metus pagal susitarimą su "Gazprom".
Klausimas, kiek tinklo dujų eksporto liberalizavimas atitinka nacionalinius interesus, — atskiras ir sudėtingas. O atsakymas priklauso nuo daugybės detalių: apimčių, terminų, esamos situacijos ir prognozių Europos ir pasaulinėje rinkoje. Ir bet kuriuo atveju Rusijos monopolija mieliau eksportuoja dujas pati. Nepaisant to, jei kalbėti apie šią problemą visiško eksporto vamzdynų užpildymo kontekste, tai taip pat yra variantas.
Pagaliau, yra dar vienas būdas išspręsti problemą — pakeisti dujų tiekimo ir priėmimo vietą iš Europos taškų į Rusijos teritoriją. Tokiu atveju vamzdžiu jau tekės pirkėjo dujos. Akivaizdu, kad tam reikia atlikti teisėkūros darbus, iš naujo pasirašyti kai kurias sutartis, sutvarkyti su transportavimo sąlygomis.
Tuo tarpu čia jau yra tam tikro pagrindo. Priminsime, kad "Gazprom" parduoda dujas be kito ko ir savo elektroninėje prekybos platformoje, tačiau kol kas taip pat su Europos tiekimo taškais. Iš pradžių tai buvo aukcionų sistema, dabar — jau su mechanizmų, panašių į visavertę prekybą biržoje, naudojimu. Iš esmės, pamažu vystosi nuosavas eksporto biržos kanalas. Žinoma, nepakanka likvidumo, kuris yra Vakarų aikštelėse. Bet apskritai kainos elektroninėje prekyvietėje bet kokiu atveju koreliuos su Europos centrų kainomis. O ateityje elektroninės prekybos platformos pagrindu gali atsirasti savo eksporto dujų birža ir nuosavas dujų centras.
Be to, ateityje galimas dar vienas variantas — dujų pardavimas už rublius.
Dar 2019 metais "Gazprom" paskelbė apie dujų pardavimą už Rusijos valiutą per elektroninės prekybos platformą su pristatymu į Vokietiją. Nuo to laiko nebuvo informacijos apie naujus tokius sandorius, tačiau tai nereiškia, kad jų nebus ateityje.
Be to, pliusu čia yra galimybė trečiojo energetikos paketo trūkumus paversti privalumu — išspręsti visiško eksporto vamzdžių apkrovimo problemą, tuo pačiu metu sukuriant savo dujų centrą ir dujų biržą. O ateityje pradėti reguliariai eksportuoti žydrąjį kurą už rublius.