Pusiau tuščia: Europoje prasidėjo dujų krizė

Ekspertų teigimu, jei ES atsisakys gamtinių dujų iš "Nord Stream-2", europiečiai susidurs su elektros energijos tiekimo sutrikimais

VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Dujų kainos Europoje sumušė istorinį rekordą. Artėja žiema, o saugyklos vis dar neužpildytos. Deficitas virto elektros tarifų padidėjimu. Tuo pačiu metu teismo sprendimu "Nord Stream-2" norima palikti pusiau tuščiu — pagal ES direktyvos reikalavimus. Ar Vakarai yra pasirengę tokioms aukoms dėl spaudimo Rusijos projektui ir kas nutiks atėjus šalčiams — RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos medžiagoje.

Objektyvios priežastys

Žydrasis kuras brangsta nuo rugpjūčio vidurio — po to, kai "Gazprom" staigiai sumažino tiekimą į ES per dujotiekį Jamal-Europa". Kijevas pareikalavo, kad Briuselis susitvarkytų su "Rusijos diversija": neva Maskva dirbtinai kuria deficitą, kad nedidintų tranzito. Keisti kaltinimai, atsižvelgiant į tai, kad tarp "Gazprom" ir "Naftogaz" iki 2024 metų galioja sutartis, Ukrainai tikrai negresia pajamų praradimas.

Niekas nesitikėjo staigių judesių "Nord Stream-2" sertifikavimo išvakarėse. Tačiau vokiečiai pateikė staigmeną: Diuseldorfo teismas nepadarė jokių išimčių Rusijos vamzdžiui. ES dujų direktyva reikalauja, kad būtų alternatyvus dujų transportavimo sistemos tiekėjas ar kitas savininkas. Komentuodamas situaciją, "Gazprom" pažymėjo, kad gins savo interesus visomis prieinamomis teisinėmis priemonėmis.

Tuo tarpu dujos kainuoja pusantro karto daugiau nei nafta. Spalio mėnesio ateities sandoriai pagal Nyderlandų TTF, likvidžiausio Europos centro, indeksą sumušė dar vieną rekordą: per rugsėjo 9 dienos prekybos sesiją jie pasiekė daugiau nei 680 dolerių už tūkstantį kubinių metrų.

Kainų sprogimo priežastys yra kelios, iš kurių pagrindinė – mažos atsargos Europos požeminėse dujų saugyklose. Ten dabar yra nuo dešimties iki penkiolikos milijardų kubinių metrų mažiau, nei turėtų būti patogiam žiemos sezonui. Dar vienas veiksnys — auganti suskystintų gamtinių dujų paklausa Azijos rinkose.

"Sprendžiant iš netiesioginių ženklų, tai prisideda prie "Gazprom" nenoro gerokai padidinti pumpavimą į saugyklas ar pardavimą neatidėliotinų atsiskaitymų rinkoje "Nord Stream-2" paleidimo išvakarėse", — padarė prielaidą pokalbio su RIA Novosti metu Dmitrijus Marinčenka, "Fitch" agentūros gamtos išteklių ir žaliavų prekių grupės direktorius.

Nieko papildomo

Vakarų žiniasklaida iš karto dėl visko apkaltino Rusiją. Amerikiečių "Bloomberg" ir verslo kanalas "CNBC" yra įsitikinę: dujų holdingas reguliuoja tiekimą "savo nuožiūra", kad priverstų europiečius atsisakyti apribojimų "Nord Stream-2" atžvilgiu. Tačiau Rusijos įmonė formaliai nepažeidžia jokių susitarimų.

"Gazprom Export" visiškai įvykdo visus įsipareigojimus pagal ilgalaikes sutartis, pagal kurias Europos klientai iš tiekėjo prašo ketvirčio, ​​mėnesio ir dienos apimtis. Kalbant apie Ukrainą ir Lenkiją — tranzitas per šias šalis naudojamas tiek, kiek reikia", — pabrėžia Aleksejus Grivačas, Nacionalinio energetinio saugumo fondo generalinio direktoriaus pavaduotojas.

Ukrainos Dujų transportavimo sistemos operatoriaus vadovas Sergejus Makogonas skundėsi, kad "Gazprom" nevisiškai išnaudoja Ukrainos dujotiekio atkarpos pajėgumus. Rinką tikrai nervina SGD deficitas ir Rusijos holdingo atsisakymas rezervuoti papildomą tranzitą. Visa tai taip pat didina kainas.

Biržos brokeriai prie slenksčio

Kaip rašo "Bloomberg", Rusija mažina eksportą dėl didelės vidaus paklausos, gavybos sutrikimų ir susitarimų dėl mažesnio tranzito per Ukrainą. Tačiau, agentūra pripažįsta, europiečiai taip pat atsiskaito už spaudimą projektui "Nord Stream-2".

Taigi, "Bloomberg" duomenimis, rugpjūčio pabaigoje "Gazprom Eksport" nustojo pardavinėti kurą 2022 metams per savo Elektroninę platformą. Prekyba buvo nutraukta praėjus maždaug valandai po to, kai operatoriaus "Nord Stream 2 AG" apeliacinis skundas buvo atmestas.

Du "Gazprom" atstovai, kuriais pasiremia agentūra, patikino, kad ryšio tarp šių įvykių nėra. Nepaisant to, "Europos biržos brokeriai prie slenksčio", jie bijo neužpildyti savo saugyklų iki žiemos, kai paklausa staiga išaugs, pažymi "Bloomberg".

"Dujų paėmimo iš požeminių dujų saugyklų sezonas Europoje praėjusiais metais prasidėjo spalio 12 dieną. Jei bus išlaikytas dabartinis pumpavimo greitis, galima prognozuoti, kad iki šių metų spalio 12 d. saugyklose bus apie 78 mlrd. kubinių metrų. Tai reiškia, kad 25 procentai nebus papildyti, arba 17 milijardų kubinių metrų dujų iš 66, paimtų pernai žiemą", — apskaičiavo "Gazprom".

Elektros tarifai iškart šoktelėjo. Kaip visada, nukentėjo paprasti vartotojai. Tačiau dujų krizė kelia grėsmę ir Europos verslui: šalta žiema gali pakelti kainas ir priversti kai kurias įmones apriboti gamybą. O įmonės Britanijoje ir Europoje, priklausančios nuo dujų, tiesiog sustos, pažymi "Financial Times".

Atjungimas ir prastovos

Europa neturėtų tikėtis SGD tiekimo, žaliavos patenka į kitus regionus — ypač į Kiniją.

"Paklausa Azijoje žada būti didelė, suskystintų dujų pasiūla greičiausiai nedidės. Reguliavimo apribojimai tiekimo iš Rusijos infrastruktūrai gali pabloginti situaciją ir sukelti tikrą fizinį deficitą. Europoje ir be to pastaraisiais mėnesiais auga anglies suvartojimas — ir tai griežtesnės klimato retorikos fone", — pažymi Aleksejus Grivačas.

Jei ES atsisakys gamtinių dujų iš "Nord Stream-2", europiečiai susidurs su elektros energijos tiekimo sutrikimais.

"Vėjo jėgainių parkams nėra daug vilčių: praėjusią žiemą jie tiesiog neveikė dėl apledėjimo. Žinoma, galima pirkti SGD, tačiau tai bus daug brangiau, be to, ir tiekėjai — JAV, Alžyras, Kataras, Nigerija — pradės diktuoti savo sąlygas. Kaip rezultatas kyla grėsmė, kad ES ištiks tikras energetinis kolapsas", — mano nepriklausomas pramonės ekspertas Leonidas Chazanovas.

Esant tokiai situacijai, Diuseldorfo teismo sprendimas bus tiesiog negyvybingas. Šalta žiema privers europiečius persvarstyti savo reikalavimus. O Rusijos pozicija paprasta ir suprantama.

"Būtina infrastruktūra buvo pastatyta, nepaisant visų partnerių Europoje įmantrybių. Ji turėtų veikti efektyviai — tiekti rusiškas dujas Europos vartotojams. Jei ji bus dirbtinai apribota, konkurencija rinkoje susilpnės, ir pirkėjai turės mokėti daugiau", — pažymėjo Aleksejus Grivačas.

Rugsėjo 6 dieną "Nord Stream-2" paskelbė apie paskutinio vamzdžio nuklojimą. Kokiais kiekiais ir kokiomis kainomis Europa gaus kuro, ji turės nuspręsti pati.