VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Kasmet miršta tūkstančiai paukščių, kurių kūnai kiekvieną žiemą aptinkami abiejų Atlanto pusių pakrantėse, dėl to pasirodo yra kalti sezoniniai ciklonai, kurių intensyvumas kasmet didėja dėl pasaulinio klimato kaitos. Tyrimo rezultatai skelbiami žurnale "Current Biology".
Per pastaruosius kelerius metus, vėlyvą rudenį – žiemos pradžioje, Šiaurės Amerikos ir Europos gyventojai pastebėjo didžiulį migruojančių paukščių mirtingumą. Norėdami išsiaiškinti šio neįprasto reiškinio priežastį, aplinkosaugininkai – mokslininkai iš Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro kartu su kolegomis iš Norvegijos ir JAV atliko eksperimentą.
Vasaros sezono metu jie keliavo į Rytų Grenlandiją ir pritvirtino prie 1 500 paukščių kojų iš penkių labiausiai pažeidžiamų rūšių – atlantinių mormonų, alkų, juodakojų kirų ir dviejų rūšių guillemot — miniatiūrinius jutiklius, kurie seka jų judėjimo trajektorijas.
Mokslininkai tyrime naudojo GLS (Global Location Sensor) žymes, kurios yra mažiau tikslios nei GPS jutikliai, tačiau daug lengvesnės už pastarąsias — jos sveria ne daugiau kaip vieną gramą, sunaudoja mažai energijos ir ilgai veikia.
Kadangi negyvi paukščiai dažniausiai būna labai išsekę, pirmoje versijoje buvo daroma prielaida, kad paukščiai, patekę į ciklonų sūkurius, praranda jėgas kovodami su oro srovėmis ir žūva. Norėdami nustatyti šių oro reiškinių poveikį paukščiams, mokslininkai sukūrė kompiuterinį modelį, kuriame suderino paukščių judėjimo linijas su ciklonų trajektorijomis, kurios atsiranda keliaujančių paukščių, migruojančių iš Arkties lizdaviečių į pietus į žiemojimo vietas, kelyje. Šie ciklonai gali trukti kelias dienas ir dažnai būna labai intensyvūs.
Autoriai imitavo paukščių judėjimo ciklonų oro srovėse aerodinamiką ir išsiaiškino, kad paukščiai žūsta greičiausiai ne dėl padidėjusio energijos suvartojimo, o dėl to, kad negali normaliai maitintis. Tirtos rūšys gauna maistą nardydamos žuvis jūros vandenyse, tačiau esant stipriam vėjui jos negali atlikti tokių oro manevrų.
Be to, paukščiai negali sustoti ir pailsėti, tačiau yra priversti toliau skraidyti bet kokiomis sąlygomis. Jei vėjas nenutyla kelias dienas, paukščiai ilgą laiką lieka alkani, kol galiausiai nukrenta.
Kadangi sezoninių ciklonų dažnis ir stiprumas Šiaurės Atlante didėja keičiantis klimatui, autoriai daro išvadą, kad migruojantys paukščiai šiame regione ateinančiais metais bus dar labiau pažeidžiami, tačiau mokslininkai dar nežino, kaip ištaisyti situaciją.