Archeologai rado seniausių pasaulyje alaus vartojimo įrodymų

Pažymima, kad kiekvieną iš šių indų lengva laikyti vienoje rankoje, kaip puodelį

VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Kasinėjimų pietinėje Kinijoje metu archeologai kapvietėse aptiko keraminius indus su alaus gėrimo pėdsakais, kuriems devynį tūkstančiai metų. Tai vienas seniausių pasaulyje alaus gamybos ir vartojimo įrodymų. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "PLOS ONE".

Piliakalnyje su dviejų žmonių griaučiais Ciaotou platformoje tyrėjai atrado dažytus keraminius puodus, dekoruotus abstrakčiu dizainu. Pats šio amžiaus tapytos keramikos atradimas tapo sensacija. Tokių artefaktų anksčiau nebuvo rasta jokiuose kituose to meto paminkluose.

Kai kurie keramikos dirbiniai yra nedideli ir panašūs\ į šiandien dar naudojamus geriamuosius indus. Autoriai pažymi, kad kiekvieną iš šių indų lengva laikyti vienoje rankoje, kaip puodelį. Septyni iš dvidešimties rastų indų yra "Hu puodų" formos, kurie vėlesniais istoriniais laikotarpiais buvo naudojami alkoholiui gerti.

Norėdami patvirtinti, kad indai buvo naudojami alkoholiui, mokslininkai išanalizavo krakmolo ir fitolitų liekanas — suakmenėjusius augalus ir grybus, surinktus iš puodelių vidaus. Analizės rezultatai parodė, kad mėginiuose yra mikrobinių pelėsių ir mielių, atitinkančių alaus fermentacijos produktus, o ne natūraliai dirvožemyje ar kituose ekologiškuose produktuose. Mėginiuose taip pat buvo rasta ryžių lukštų ir kitų augalų fitolitų, kuriuos, pasak mokslininkų, senovės aludariai pridėjo kaip fermentacijos agentą.

Pasak tyrėjų, senovinio alaus skonis buvo kitoks nei šiuolaikinio. Jie teigia, kad tai buvo šiek tiek fermentuotas, drumstas, saldus gėrimas, tai buvo fermentuotas gėrimas, pagamintas iš ryžių arba Coix lacryma-jobi žolės, liaudyje vadinama "Jobo ašara".

Remdamiesi tuo, kad indai su alaus pėdsakais buvo užkasti šalia kapų, archeologai padarė išvadą, kad alaus gėrimas buvo laidotuvių ceremonijos dalis arba mirusiųjų pagerbimo ritualas.

Autoriai pažymi, kad pelėsiai, rasti Ciaotou puoduose, yra labai panašūs į pelėsį, esantį koji grybuose, kurie naudojami sakei ir kitiems fermentuotiems ryžių gėrimams gaminti Rytų Azijoje.

Alus techniškai yra fermentuotas gėrimas, pagamintas iš pasėlių per dviejų etapų procesą. Pirmajame etape — cukrinimo etape — fermentai krakmolą paverčia cukrumi. Antrajame etape — fermentacijos etape — mielės cukrų paverčia alkoholiu ir pradeda fermentacijos procesą išskirdamos anglies dioksidą. Abiejuose šiuose procesuose pelėsiai veikia kaip agentas, sukeliantis cukrinimą ir fermentaciją.

"Mes nežinome, kaip žmonės iki to priėjo prieš devynis tūkstančius metų", — sakė tyrimų direktorius Jiajingas Wangas, antropologijos docentas. — Fermentacija gali įvykti natūraliai. Jei žmonės turėjo likusių supelijusių ryžių ir grūdų, jie galėjo pastebėti, kad laikui bėgant grūdai tampa saldesni ir stipresni. Nors senovės žmonės nežinojo fermentacijos proceso biochemijos, jie prie to priėjo bandymų ir suklydimo metodu".

Kadangi kultivuoti ryžiai Jangdzės upės slėnyje, Pietų Kinijoje, pradėti auginti tik prieš 8000–6000 metų, mokslininkai teigia, kad ankstesniu laikotarpiu regiono gyventojai sąmoningai rinko ir perdirbo laukinius ryžius, kad gautų ritualinį gėrimą.