"Matyt, "Achema" taiko Ukrainos Odesos uosto gamyklos schemą: įmonė veikia, jei dujos yra pigios. Jei dujos brangsta, gamybos pajėgos neveikia. Žinoma, būtų neteisinga šią problemą susieti vien su Lietuvos ir Ukrainos valdžios trumparegyste: sunkumų šiandien patiria visi azoto trąšų gamintojai (panašiai į tai, kaip praėjusių metų pavasarį problemos prasidėjo visiems naftos tiekėjams). Bet reikalas yra tas, kad bendrovės, turinčios "registravimą" Lietuvoje ir Ukrainoje, galėjo išvengti šių problemų", — pažymi jis.
"Nuostabi lietuviška schema: valstybė sudaro nepelningas sutartis, o mokėti už tai turi buitiniai ir pramoniniai vartotojai. Likimo ironija, didžiausią SGD terminalo eksploatavimo Lietuvoje poveikį jaučia ta pati "Achema". Ji ne tik perka dujas Klaipėdoje pagal ilgalaikes sutartis, bet ir moka didžiausią mokestį. Mokestį, kuris palyginamas su įmonės darbo užmokesčio fondu", — rašo ekspertas.
"Tačiau kol bus ištaisytas Lietuvos energetikos politikos perlenkimas, didžiausia šalies trąšų gamintoja gali sekti Odesos uosto gamyklos pėdomis. Užuot kovojusi už palankiausias sąlygas dujų importui vidaus įmonėms, respublikos valdžia užkrauna joms SGD terminalo aptarnavimo naštą. Ar tokios įmonės galės konkuruoti, pavyzdžiui, su vokiečiais, kurie teikia pirmenybę bendradarbiavimui su "Gazprom"?" — pažymi Iljaševičius.