Gamyklos bus uždarytos: kaip dujų kainos žudo Lietuvos chemijos pramonę

Užuot kovojusi už palankiausias sąlygas dujų importui vidaus įmonėms, respublikos valdžia užkrauna joms SGD terminalo aptarnavimo naštą, pareiškė ekspertas

VILNIUS, rugsėjo 20 — Sputnik. Lietuvos azoto trąšų gamykla "Achema" dėl aukštų dujų kainų priversta mažinti gamybą. Kitos įmonės taip pat susiduria su problemomis, rašo RuBaltic.ru medžiagoje ekspertas Aleksejus Iljaševičius.

Taigi, pavyzdžiui, Odesos uosto gamykla uždaroma neribotam laikui.

Anot Iljaševičiaus, viena iš priežasčių — energetikos krizė, tačiau dabartinėje situacijoje iš dalies kaltos Lietuvos ir Ukrainos valdžios, nes jos sąmoningai atsisakė kovoti dėl palankių sąlygų energijos išteklių importui.

"Matyt, "Achema" taiko Ukrainos Odesos uosto gamyklos schemą: įmonė veikia, jei dujos yra pigios. Jei dujos brangsta, gamybos pajėgos neveikia. Žinoma, būtų neteisinga šią problemą susieti vien su Lietuvos ir Ukrainos valdžios trumparegyste: sunkumų šiandien patiria visi azoto trąšų gamintojai (panašiai į tai, kaip praėjusių metų pavasarį problemos prasidėjo visiems naftos tiekėjams). Bet reikalas yra tas, kad bendrovės, turinčios "registravimą" Lietuvoje ir Ukrainoje, galėjo išvengti šių problemų", — pažymi jis.

Ekspertas pabrėžia, kad jei Lietuva nebūtų atsisakiusi konstruktyvių santykių su Rusijos "Gazprom", padėtis Vakarų partneriams būtų buvusi daug stabilesnė.

Iljaševičius priminė, kad Lietuva 2014 metais iš Norvegijos išsinuomojo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą su pretekstu atsikratyti savo "energetinės priklausomybės" nuo Rusijos. Tuo tarpu dujotiekio dujų kaina yra žymiai mažesnė nei SGD kaina. Be to, Vilnius už nuomą moka 60 milijonų eurų per metus, dar 70–80 milijonų tenka mokėti už terminalo išlaikymą, įskaitant kompensaciją energetikos bendrovei "Ignitis" už nuostolius.

"Nuostabi lietuviška schema: valstybė sudaro nepelningas sutartis, o mokėti už tai turi buitiniai ir pramoniniai vartotojai. Likimo ironija, didžiausią SGD terminalo eksploatavimo Lietuvoje poveikį jaučia ta pati "Achema". Ji ne tik perka dujas Klaipėdoje pagal ilgalaikes sutartis, bet ir moka didžiausią mokestį. Mokestį, kuris palyginamas su įmonės darbo užmokesčio fondu", — rašo ekspertas.

Pačią žalos atlyginimo tvarką "Achema" jau keletą metų ginčija teisme. Neseniai paaiškėjo, kad ES Bendrasis Teismas iš dalies patenkino bendrovės "Achema" ir "Achema Gas Trade" skundą dėl dalies valstybės pagalbos, suteiktos Klaipėdos SGD terminalui 2016–2019 metais.

"Tačiau kol bus ištaisytas Lietuvos energetikos politikos perlenkimas, didžiausia šalies trąšų gamintoja gali sekti Odesos uosto gamyklos pėdomis. Užuot kovojusi už palankiausias sąlygas dujų importui vidaus įmonėms, respublikos valdžia užkrauna joms SGD terminalo aptarnavimo naštą. Ar tokios įmonės galės konkuruoti, pavyzdžiui, su vokiečiais, kurie teikia pirmenybę bendradarbiavimui su "Gazprom"?" — pažymi Iljaševičius.

Ekspertas pažymėjo, kad Minskas, skirtingai nei Vilnius ir Kijevas, gauna naudos iš kaimynystės su Rusija, o Lietuva ir Ukraina tai paverčia problema.

"Todėl pas vienus gamyklos veikia, o pas kitus — uždaromos", — daro išvadą ekspertas.

Dujų kainos šuolis

Pastaruoju metu dujų kaina Europos rinkoje muša rekordus.

Anksčiau energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius interviu Sputnik Lietuva papasakojo, kad viena iš objektyvių staigaus dujų kainų kilimo priežasčių yra šalta žiema. Be to, sumažėjo suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimas Europai, o Šiaurės jūroje nusistovėjo štilis, dėl kurio sustojo atviroje jūroje esančios jėgainės.

Marcinkevičius pabrėžė, kad tiekimo apimtys iš "Gazprom" dabar praktiškai yra rekordinio 2018 metų lygio, kai buvo pristatyta daugiau nei 200 milijardų kubinių metrų dujų. Jis pažymėjo, kad dujų kainos didėjo ir dėl "Nord Stream-2" uždelsimo, prie ko prisidėjo JAV. Jei ne šis veiksnys, toks staigus šuolis Europos dujų rinkoje nebūtų įvykęs.

"Nord Stream-2" statyba truko trejus metus ir buvo sėkmingai užbaigta. Dujotiekis, kurio dviejų linijų pajėgumai yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, buvo nutiestas iš Rusijos į Vokietiją palei Baltijos jūros dugną. Darbai buvo sustabdyti 2019 metų gruodį, kai Šveicarijos "Allseas" atsisakė vamzdžių klojimo dėl JAV sankcijų grėsmės. Nuo 2020 m. gruodžio dujotiekio tiesimas buvo atnaujintas.

"Gazprom" duomenimis, šiais metais per "Nord Stream-2" gali būti tiekiama 5,6 mlrd. kubinių metrų dujų.

Įmonė-operatorė tikisi, kad dujotiekis bus pradėtas eksploatuoti iki šių metų pabaigos.