Nepaisant kaimynų pareiškimų: Lietuva tikisi nutiesti "Rail Baltica" iki 2026 metų

Kaip pažymėjo Susisiekimo ministras, šiuo metu Lietuva turi lėšų projektui, tačiau jas reikia investuoti maksimaliai efektyviai
Sputnik
VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Lietuva iki 2026 metų pabaigos turi pastatyti geležinkelį "Rail Baltica", spaudos konferencijoje teigė prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius.
"2026 metų terminas Lietuvoje turėtų būti išlaikytas. Tikslas yra įgyvendinti visą projektą, įskaitant ir tą dalį nuo Kauno iki Vilniaus. Kalbame apie galimybę iki 2026 metų pabaigos iš Vilniaus europine vėže nuvažiuoti iki Varšuvos", – po prezidento Gitano Nausėdos ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio susitikimo teigė Neverovičius.
Anksčiau "Rail Baltica Estonia" valdybos pirmininkas Tonas Grunbergas teigė, kad dėl lėšų trūkumo iki 2026 metų projekto įgyvendinti nepavyks. Savo ruožtu susisiekimo ministras pabrėžė, kad nepaisant kaimynų pareiškimų, Lietuva laikosi principinės nuostatos, jog projektas turi būti įgyvendintas iki 2026 metų pabaigos.

"Aš pats praėjusią savaitę turėjau susitikimus ir su Latvijos, ir su Estijos ministrais, dar prieš savaitę su Lenkijos ministru, taip pat praėjusią savaitę turėjome susitikimą ir su už transporto klausimus atsakinga Europos Komisijos nare. Galiu aiškiai pasakyti, lenkai planuoja vėžę iki Lietuvos sienos turėti 2027 metais. Tai reiškia, kad mes turime padaryti viską, kad Kaunas ir Vilnius būtų sujungti su Lenkija iki to paties laikotarpio", – pabrėžė Skuodis.

Jis taip pat pažymėjo, kad Latvijos ministras jam yra pažadėjęs, jog Ryga su Lietuvos siena turi būti sujungta panašiu laikotarpiu. Skuodžio teigimu, Lietuva jau yra pradėjusi "Rail Baltica" statybas link Latvijos sienos.
"Mes jau vykdome rangos darbus ir čia yra svarbiausia pagal nustatytus terminus viską padaryti, kad 2026 metais jau galėtume keliauti iš Vilniaus, Kauno į Varšuvą arba Rygą. Labai tikiuosi, kad ir kaimynai lygiai taip pat pasitemps, kad galėtume pasiekti ir juos", – tvirtino susisiekimo ministras.
Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė strateginės partnerystės stiprinimą
Skuodis pabrėžė, kad šiuo metu Lietuva lėšų projektui turi, tik reikia jas investuoti maksimaliai efektyviai, nes kol kas Baltijos šalys yra nepanaudojusios didžiosios dalis finansavimo, kuris projektui buvo numatytas jau pasibaigusioje ES finansinėje perspektyvoje.
"Reikia kalbėti ne apie tai, ko trūks ateityje, o kaip geriausiai panaudoti tas lėšas, kurias mes turime. Natūralu, kad ir statybos kainos auga ir tas finansų trūkumas visam projektui yra, bet aš neabejoju, kad iki to laiko mes rasime tam tikras išeitis su kaimynais, kaip galbūt prioretizuoti kai kuriuos objektus. Gal iš pradžių reikėtų bėgius statyti, o ne maksimalias stotis, kad galėtų objektas pradėti veikti, o tada ir stotys aplinkui atsiras", – sakė Skuodis.

"Rail Baltica" projektas

"Rail Baltica" — geležinkelių infrastruktūros projektas, integruosiantis Baltijos šalis į Europos geležinkelių tinklą. Linija tęsis per Berlyną, Varšuvą, Vilnių, Kauną, Rygą ir Taliną. Suomija atsisakė dalyvauti.
Bendra apskaičiuota projekto suma siekia 5,8 milijardo eurų. Pastaruoju metu pasirodo informacija, kad geležinkelio tiesimas atsieis daugiau, nei tikėtasi iš pradžių. Atlikus projekto auditą, kurio rezultatus liepos mėnesį paskelbė Europos Audito Rūmai, paaiškėjo rimtų trūkumų, ypač susijusių su investicijų grąža. Visų pirma, ataskaitoje nurodoma, kad prognozuojamas keleivių skaičius neatlaiko kritikos.
Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad "šiek tiek trupinių" "Rail Baltica" gaus iš ES, ir šie trupiniai "bus naudojami kaip įprasta — kaip korupcijos renta Estijos, Latvijos ir Lietuvos valdantiesiems elitams".
Jis taip pat pabrėžė, kad keleiviams nereikia "Rail Baltica", nes jiems lengviau naudotis automobilių keliais. Pasak Nosovičiaus, projektas tik suglumina, o šiuo geležinkeliu nebus gabenami nei kroviniai, nei keleiviai.
ES susitarė dėl papildomo "Rail Baltica" finansavimo