VILNIUS, spalio 10 — Sputnik. Иlogėja visos kaimo vietovių biologinės įvairovės būklė. Tai siejama su mišraus žemės ūkio nykimu, nesaikingu trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimu, melioracija, dirbamų laukų ploto didėjimu, auginamų kultūrų įvairovės mažėjimu, rašoma Aplinkos apsaugos departamento pranešime.
Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, drastiškiausiai mažėja baltojo gandro, griežlės, šelmeninės kregždės, paprastosios medšarkės ir dagilio populiacijos, blogėja pempės, pievinio kalviuko ir kiauliukės populiacijų būklė.
Mūsų šalyje gyvulininkystės vietą užimant grūdininkystei nuolat mažėja daugiamečių pievų ir ganyklų, keičiasi laukų struktūra. Dėl padidėjusio pesticidų naudojimo paukščiams laukuose sumažėjo natūralaus maisto – bestuburių ir laukinių augalų sėklų, kurios labai svarbios sparnuočiams šaltuoju metų laiku.
"Lietuvai, atsižvelgus į blogėjančią situaciją, būtina keisti kai kurias žemės ūkio taisykles ir rėmimo praktikas aplinkai palankesnėmis. Pavyzdžiui, užtikrinti, kad nemažėtų pievų ir ganyklų plotai, skatinti ūkininkus atkurti prarastus kraštovaizdžio elementus, ūkininkauti naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų, išskirti daugiau plotų, kuriuose nebūtų naudojami pesticidai taip leidžiant įsikurti laukinei augalijai, remti prarastų šlapynių plotų atkūrimą ir tinkamą esamų tvarkymą", — sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.
Europos Sąjungoje šis rodiklis naudojamas Bendrosios žemės ūkio politikos palankumui paukščiams ir bendrai visai biologinei įvairovei vertinti. Jį viešina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bei ES statistikos agentūra „Eurostat“.
Lietuvoje jis skaičiuojamas nuo 1994 m. Tam naudojami 14 paukščių rūšių populiacijų kasmet vykdomos stebėsenos duomenys: baltojo gandro, pempės, griežlės, šelmeninės kregždės, dirvinio vieversio, geltonosios kielės, pievinio kalviuko, kiauliukės, rudosios devynbalsės, paprastosios medšarkės, varnėno, karklažvirblio, dagilio ir geltonosios startos.
Lyginant su 2000 m., šių rūšių paukščių populiacijos per pastaruosius 21 metus sumažėjo beveik dvigubai (49,1 proc.), lyginant su 2014 m. – apytikriai trečdaliu (31 proc.). Jų nykimo mastai per pastaruosius 7 metus, lyginant su 21 metų laikotarpiu, ženkliai paspartėjo, atitinkamai 4,4 ir 2,3 proc. punktų per metus.