VILNIUS, gegužės 1 — Sputnik. "Dar kelios savaitės izoliacijos — ir Nevos upėje bus užtvanka", — juokavo žmonės socialiniuose tinkluose. Neseniai šiaurinėje sostinėje pamatytas bebras — jis drąsiai kirto Smolnajos krantinę. Čilėje jaunas pumos patinas "pažeidė" komendanto valandą. Nepale raganosiai padėjo žmonėms išlaikyti saviizoliacijos režimą, o retos rūšies vėžliai grįžo į populiarų ir paprastai perkrautą kurortą Puketą. Apie laukinius gyvūnus apleistų miestų gatvėse ir žmones, išėjusius į mišką, rašo RIA Novosti autorė Svetlana Bajeva.
Ne koronavirusas, o šis tas daugiau
"Tai nėra koronavirusas, kuriuo galite užsikrėsti kelionės metu, tai kažkas daugiau. Likite namuose ir būkite saugūs", — Indijos miškų tarnybos darbuotojas Susanta Nanda pakomentavo vaizdo įrašą, kuriame vaizduojamas liūtas, einantis gatve.
Plėšrūnas pateko į kameros objektyvą vienoje iš Gudžarato gyvenviečių.
Another night at Ambardi, Gir.
— Susanta Nanda IFS (@susantananda3) April 6, 2020
It’s not Corona virus that is searching for u on the roads, something bigger is on the prowl.
Stay home stay safe🙏
( credit- Keval Patel) pic.twitter.com/gIzk7sl2EI
Čilės sostinėje Santjage kovo mėnesį komendanto valandą pažeidė jaunas alkanas pumos patinas. Gyvūną sugavo specialiosios tarnybos ir apžiūrėjo veterinarijos gydytojai. Gyvūnas sveikas.
Nepale raganosis pateko į miestą iš Čitvano nacionalinio parko, išbaidė tuos, kurie nesilaikė saviizoliacijos, ir ramiai grįžo į savo teritoriją.
So this #rhino thought to take things in his own hand. Went for an inspection. Btw rhino venturing out from forest happens a lot, even without lockdown. Forward. pic.twitter.com/Ck1sft3Emb
— Parveen Kaswan, IFS (@ParveenKaswan) April 6, 2020
"Šis raganosis reikalus paėmė į savas rankas, — komentavo vaizdo įrašą įkėlęs Parvinas Kaswanas. — Aš nuėjau pasižiūrėti." Jis pažymėjo, kad šie pavojingi gyvūnai kartais išeina iš miško ir nesant karantinui.
Rusijoje piliečiai pastebi ir neįprastus kaimynus. Pavyzdžiui, Sankt Peterburge, ne miško parko teritorijoje, o Smolnojos krantinėje, buvo nufilmuotas bebras. Jis pajudėjo Nevos link.
View this post on Instagram
Izraelio miestuose buvo pastebėti šakalai. Daugelyje šalių vietiniai gyventojai dalijosi vaizdo įrašais — gatvėse tai šernai, tai briedžiai, tai elniai, tai danieliai.
Sočyje stirnos vaikšto šalia tuščių stovyklaviečių ir pėsčiųjų takų. Viena net neišsigando Kaukazo gamtos rezervato darbuotojo. "Susitikimą galima vadinti unikaliu — šie gyvūnai retai išbėga taip arti kelio, kuriuo vaikšto žmonės", — aiškino ekspertai.
Paplūdimiai be turistų taip pat nėra tušti. Pavyzdžiui, į Puketą grįžo retos rūšies vėžliai, patys didžiausi. Anksčiau minios poilsiautojų neleido jiems dėti kiaušinių salos pakrantėse. O dabar — prašom, niekas netrukdo.
Tiesa, pastaruoju metu pasklido nemažai melagingų naujienų apie žmonių teritoriją užgrobusius gyvūnus. Pavyzdžiui, sensacija yra "delfinai Venecijoje", o atitinkamas vaizdo įrašas yra netikras. Iš tikrųjų šis kadras yra iš Sardinijos.
Nėra žmogaus — nėra problemos
"Žmogus ir jo veikla yra pagrindinis laukinius gyvūnus erzinantis veiksnys. Šiame kontekste teisingas teiginys: "Nėra žmogaus — nėra ir problemos", — sako Jekaterina Irchina, tarpregioninės visuomeninės organizacijos "Aplinkos sąjunga" koordinatorė.
Tiesa, vis dar yra sezoniškumas. Pavyzdžiui, žiemą laukinius miško gyventojus į miestus stumia badas. Pavasarį ir rudenį briedžiai migruoja: jie eina ieškoti sultingo maisto vandens telkinių kryptimi, o paskui grįžta į tankmę. Beje, būtent tuo metu padaugėja nelaimingų atsitikimų su jais.
Maskvoje susidūrimai su laukiniais gyvūnais nėra tokie reti. Maksimas Bogomolovas iš Maskvos valstybinio universiteto Biologijos fakulteto paaiškino, kad dėl besivystančių statybų gyvūnai turi palikti savo namus. Vis dėlto, jiems sunku patekti į sostinę dėl intensyvaus eismo.
"Tačiau karantino metu automobilių srautas smarkiai sumažėjo, ir šią kliūtį įveikti yra daug lengviau, — paaiškino jis. — Miško gyventojų atsiradimą Maskvoje taip pat palengvina mažesnė tikimybė susitikti su žmonėmis".
Anot jo, dažniausiai sostinėje žmonės pastebi lapes ir briedžius, nes aplinkiniuose miškuose jų yra daug ir jie palyginti ramiai reaguoja į žmones.
"Laukiniai gyvūnai pirmiausia vadovaujasi juslėmis, — prisimena Jekaterina Irchina. — Jei jie išgirsta, mato ar kokiu nors būdu jaučia grėsmę, jie neis į miestą. Taigi, pasibaigus saviiizoliacijai viskas ir visi grįš į savas vietas".
Žmonės eina į mišką
Padėtis miškuose prie Maskvos taip pat pasikeitė. "Maža to, kad praeiviai mažiau trukdo gyvūnams ir paukščiams, tai dar ir atšaukė pavasarinę medžioklę, — sakė Maksimas. — Todėl yra vilties atkurti gyvūniją ir regiono sparnuočių populiacijas".
Tačiau regionuose, pasak ekologų, medžiotojai, atvirkščiai, tapo aktyvesni. "Naudodamiesi ilgu "savaitgaliu", jie eina į mišką arba į kalnus, kai kurie turi ne itin gerų ketinimų", — teigė "WWF Russia" spaudos tarnyba.
Jei miestuose žmonės pirko grikius ir tualetinį popierių, tai atvejų su brakonieriais gamtoje padaugėjo.
"Žmonės labiau linkę pasikliauti savimi ir jaučiasi autonomiškai, ruošdami mėsos, žuvies ir malkų atsargas ištikus ekstremalioms situacijoms", — aiškina "WWF Russia" biologinės įvairovės išsaugojimo programų direktorius Dmitrijus Gorškovas.
Pavyzdžiui, "Primorye Ochotnadzor" nuo kovo 31 iki kovo 30 dienos surašė 31 protokolą dėl administracinio nusižengimo, o nuo kovo 31 iki balandžio 6 dienos — jau 144.
Kitą dieną paaiškėjo, kad Tiumenės regione brakonieriai nužudė briedį ir besilaukiančią patelę. Pavasarį ten žvėrių medžioklė yra draudžiama, tačiau, pasak regiono valstybinio departamento, medžioti pateles šiuo laikotarpiu iš viso yra šventvagystė.
