Paskutinis šansas nesušalti žiemą: Lietuvai atsigręžti į Rusiją

Situacija energetikos rinkoje verčia Baltijos šalis prieštarauti savo pastarųjų dešimtmečių politikai

VILNIUS, spalio 18 — Sputnik. Rusija Baltijos šalims yra vienintelis patikimas būdas nesušalti šią žiemą, RuBaltic.ru medžiagoje rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius.

Situacija energetikos rinkoje verčia Lietuvą, Latviją ir Estiją prieštarauti jų pačių pastarųjų dešimtmečių politikai, kuria siekiama įgyti "energetinę nepriklausomybę" nuo Maskvos.

Pavyzdžiui, Ryga ir Talinas susitarė su Rusijos Federacija padidinti elektros tiekimą 40 proc. Rusijos bendrovė "Inter RAO" pripažįsta pasiektą susitarimą fenomenaliu, pažymi Nosovičius. Papildomi pristatymai į Baltijos šalis bus vykdomi per BRELL energijos žiedą (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija), nuo kurio Baltijos šalys ketina atsijungti, kad galėtų sinchronizuotis su kontinentinės Europos energetikos sistema.

"Energetikos krizės įkarštyje kalbos apie pasitraukimą iš BRELL ištirpo informacinėje erdvėje be pėdsakų: priešingai, Baltijos šalys aktyviai traukia elektros energiją iš Rusijos per "okupacinį" elektros tinklą", — rašo ekspertas.

Nosovičius pažymi, kad šiandien pasitraukimas iš BRELL Baltijos šalims taptų katastrofa dėl kainų Europos rinkoje.

Panaši situacija ir su kitų rūšių energija. Pavyzdžiui, Latvijos dujų bendrovės "Latvijas Gāze" vadovas Aigaras Kalvitis viešai išreiškė pritarimą dujotiekiui "Nord Stream-2", pareikšdamas, kad jo paleidimas yra vienintelis būdas stabilizuoti padėtį dujų rinkoje.

"Viena vertus, įmonės, kurios blokavimo akcijų paketas priklauso "Gazprom", direktoriaus pozicijoje nėra nieko nuostabaus. Kita vertus, politiškai Baltijos šalys visada laikėsi Jungtinių Valstijų, Lenkijos ir Ukrainos pozicijos kovoje su Rusijos dujotiekiais, ir tie Baltijos šalių valdančiųjų atstovai, kurie tikėjo, kad racionaliu požiūriu kovoti prieš "Nord Stream" — kvailumas, nusprendė pasilikti savo nuomonę sau", — pareiškia Nosovičius.

Eksperto teigimu, energetikos krizė Baltijos šalims viską sudėlioja į savo vietas.

"Rusija pripažinama energetine supervalstybe, prisišliejimas prie jos Baltijos šalims išlieka vienintele realia galimybe nesušalti šią žiemą", — pabrėžia Nosovičius.

Taigi, "Gazprom" dujotiekiai tampa vieninteliu variantu aprūpinti Baltijos šalis žiemai dujų atsargomis, o "žalioji energetika" buvo atidėta iki geresnių laikų.

Tuo pat metu ekspertas pažymi, kad kai tik energetikos krizė bus įveikta, Rusija "iš karto bus paskelbta visų bėdų šaltiniu".

Nosovičius priduria, kad "energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos" taps dar svarbesniu strateginiu prioritetu nei anksčiau, nes Baltijos šalys ir jų rėmėjai iš Vakarų suprato visą nepriklausomybės gelmę.

"Ir šis supratimas niekur nedings, nors apie tai nebus įprasta kalbėti. Tačiau faktas liks faktu: atsinaujinantys energijos šaltiniai, SGD terminalai ir panašiai yra ne kas kita, kaip žaidimai aplink Europos dotacijų gavimą ir biudžetų "energetinei nepriklausomybei" dalijimą tarp įmonių rangovių prie politikų. Krizinėse situacijose to nėra, o yra tik "agresyvi rytinė kaimynė", nuo kurios priklauso, ar Baltijos šalys turės kuo sušildyti žiemą", — apibendrina Nosovičius.

Dujų kainos Europoje labai pakilo pastaraisiais mėnesiais.

Ekspertai didelį kainų svyravimą Europos dujų rinkoje, be kita ko, sieja su mažu dujų saugyklų užpildymu prieš šildymo sezoną, nepakankamu vėjo jėgainių generavimu dėl oro sąlygų, taip pat su ribota pagrindinių tiekėjų pasiūla.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvoje ir kitose ES šalyse pakilo šildymo kainos. Be to, ekspertai prognozuoja maisto kainų kilimą visoje šalyje.

Klaipėdos SGD terminalas ir Lietuvos išėjimas iš BRELL

Lietuva SGD terminalą pastatė 2014 metais. Valdžia tvirtino, kad tai padės respublikai atsikratyti "Gazprom" "monopolijos". Tačiau terminalas respublikai atsieina brangiai. Praėjusį rudenį Energetikos ministerijai teko parengti įstatymo projektą, kuriuo siekiama sumažinti degalų tiekimo į terminalą išlaidas.

Dažniausiai Lietuva gauna SGD iš Norvegijos ir Rusijos, yra gana retų tiekimų iš JAV.

Anksčiau paaiškėjo, kad "Klaipėdos naftos" pajamos šiemet sumažėjo beveik ketvirtadaliu.

Taip pat Baltijos šalys nusprendė atsijungti nuo BRELL ir sinchronizuotis su Europos energetikos sistema per Lenkiją. Tam bus naudojamas jau pastatytas "LitPol Link" ir statomas jūrų kabelis "Harmony Link".

Lietuvoje noras palikti BRELL aiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, daugelio ekspertų teigimu, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus itin brangus išteklių ir pinigų požiūriu, taip pat ateityje nukentės vartotojų kišenės, nes jiems neišvengiamai kils tarifai.