Rusija, gelbėk: Baltijos šalyse baigiasi dujų atsargos

Dujų atsargos Inčiukalnio požeminėje saugykloje — didžiausioje Baltijos šalyse — gali baigtis įpusėjus šildymo sezonui, teigia Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus AS "Conexus Baltic Grid" atstovai

Jei žiema bus šalta, Baltijos šalims tikriausiai teks ieškoti alternatyvių energijos šaltinių, o visos realios galimybės bus susijusios su "agresyvia kaimyne" — Rusija, rašo portalo RuBaltic.ru autorius Aleksejus Iljaševičius.

Pasak jo, Inčiukalnio saugyklą galima pavadinti vienu iš Baltijos šalių "energetinės nepriklausomybės" simbolių. Žlugus TSRS, trečdalį jos akcijų gavo "Gazprom", negailėjusi pinigų savo turto išlaikymui užsienyje. Tačiau pernai Rusijos monopolija vis tiek buvo išstumta iš Latvijos DTS valdymo, vadovaujantis ES Trečiojo energetikos paketo reikalavimais.

Straipsnio autoriaus teigimu, "Gazprom" dalį išpirko "Augstsprieguma tinks". Ji taip pat įsigijo "Uniper" ir "Itera Latvija" akcijų, sukurdama nepriklausomo Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus "Conexus Baltic Grid" kontrolę.

"Taigi, buvo įvykdyta pagrindinė jos sertifikavimo sąlyga, kurią suformulavo Latvijos viešųjų paslaugų reguliavimo komisija (PSRC): "Gazprom" neturėtų tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti "Conexus" veiklos. Rusija nesiginčijo. Priešingai, ji pasinaudojo galimybe gauti gerų pinigų. Sandoris siekė 77 milijonus — "Uniper" ir "Itera Latvija" akcijas pardavė pigiau", — sako Iljaševičius.

"Tai nėra naujiena rinkai ir vartotojams, tačiau vyriausybei tai labai svarbi psichologija. Nes visi kaimynai, žinoma, klausia: "Kas ten vyksta? Ar ten turite tokį svarbų elementą, ir ar "Gazprom" ten gauna dividendus tiesiai iš bendrovės?" — sakė energetikos ekspertas Juris Ozolinas.

Straipsnio autorius pabrėžia, kad dabar "Gazprom" nieko negauna ir nieko neinvestuoja į Inčiukalnio dujų saugyklą. Bet kas tai sąlygojo? Pati pirmoji žiema po to, kai "Conexus" buvo pripažinta nepriklausoma Latvijos dujų perdavimo sistemos operatore, gali tapti rimtu išbandymu bendrovei.

Pasak Iljaševičiaus, "mėlynojo kuro" atsargos Inčiukalnyje gali būti išeikvotos iki kitų metų sausio, įpusėjus šildymo sezonui. Baltijos šalys jau susidūrė su panašia problema 2018 metais. Tačiau tada problemos iškilo ne dėl gamtinių dujų trūkumo, o dėl nepakankamo slėgio saugykloje. O žiema Baltijos šalis pradžiugino palyginti švelniu oru.

"Dujų rinkos Latvijoje atidarymas buvo orientuotas ne į tiekimo patikimumą, bet ir į mistinę prielaidą, kad kainos kris. Tai buvo politinis požiūris, kuriam buvo paaukotas dujų tiekimo patikimumas. Jei praėjusią žiemą 2–3 dienas temperatūra būtų išsilaikiusi žemiau minus 20 laipsnių, Latvijoje būtų prasidėjusi energetinė krizė", — pripažino "Latvijas gaze" valdybos pirmininkas Aigars Kalvitis.

Straipsnio autorius pabrėžia, kad šių metų sausio–kovo mėnesiais neįprastos šalnos tapo dar vienos galimos krizės pradininkės. Rinkos dalyviai pradėjo aktyviai traukti dujas iš Inčiukalnio saugyklos. Pavyzdžiui, itin dideli srautai iš Latvijos nukeliavo į kaimyninę Lietuvą: 2,4 TWh vos per tris mėnesius. Tai istorinis rekordas.

"Inčiukalnio dujų saugykla iš 2020–2021 metų šildymo sezono išėjo gana išsekusi. Ir tada prasidėjo jos pripildymo problemos: SGD, kurių tiekėjai nukreipė tiekimus į Aziją, trūkumas, "Gazprom" atsisakymas užsisakyti papildomų Ukrainos dujų perdavimo sistemos pajėgumų, padidėjusi elektros paklausa dėl didelio karščio ir pan." — sako Iljaševičius.

Dujų kainos iki vasaros ne tik nekrito, bet ir pakilo. "Conexus" valdybos pirmininkas Uldis Bariss susirūpinęs pažymėjo, kad šiais metais energijos rinka buvo labai nestabili.

Lietuvoje dujų suvartojimas išliko 2020 metų lygyje, tačiau jų tiekimas į kitas šalis sumažėjo. Nuo sausio iki birželio Latvijai buvo perkelta 0,6 TWh, tai yra 78 % mažiau nei prieš metus.

"Amber Grid" generalinis direktorius Nemunas Biknius tam rado logišką paaiškinimą: "Šaltos žiemos, užklupusios Europą ir kitus pasaulio regionus, nusiaubė dujų saugyklas, kurias tiekėjai tikisi užpildyti iki kito šildymo sezono, nepaisant staigaus gamtinių dujų augimo kainos biržose. Be to, dėl staigaus išmetamųjų teršalų kainų augimo Europos pramonė siekia pakeisti anglį, kūrenamą gamtinėmis dujomis, mažesnę CO2 emisiją. Dujų paklausa taip pat didėja dėl Azijos rinkų atsigavimo po pandemijos, todėl dujų tiekėjai taip pat vis dažniau nukreipia krovinius į Azijos vartotojus".

Dėl to Inčiukalnio dujų saugykla prie naujo šildymo sezono priartėjo ne pačios geriausios formos. "Conexus" baiminasi, kad prekiautojai ją ištuštins iki 2022 m. sausio — liks tik menki strateginiai rezervai, kuriuos numato vyriausybės taisyklės dėl tiekimo vartotojams ir dujų pardavimo tvarkos energetikos krizės metu.

Anot bendrovės Korporatyvinės strategijos skyriaus vadovo Janio Eisako, dujas siurbti į požeminę saugyklą dabar nėra pelninga — prekybininkai bando jas parduoti, pasinaudodami palankia kainų konjunktūra.

"Kiekviena papildoma megavatvalandė, kurią pirko prekybininkai ir saugo Inčiukalnyje, kitą pavasarį gali prarasti 30 eurų. <…> Tarkime, kad ši žiema bus panaši į praėjusią. Atsižvelgiant į didelę kainų riziką, gali susidaryti situacija, kai Inčiukalnis iki sausio mėnesio bus tuščias", — įspėja Eisaks.

Pasak straipsnio autoriaus, tokiomis sąlygomis Baltijos šalys turės skubiai ieškoti alternatyvių energijos šaltinių. Lengviausias variantas, anot jo, yra padidinti elektros energijos importą.

Latvija praėjusią žiemą taip ir padarė: sausį iš Rusijos importavo 473,4 GWh elektros energijos (tai 2,5 karto daugiau nei prieš mėnesį). Tačiau laisvam elektros srautui per BRELL energijos žiedą trukdo Lietuvos sistemos operatorius "Litgrid", kuris rugsėjo 15 dieną vienašališkai apribojo maksimalų elektros linijų, esančių pasienyje su Baltarusija, perdavimo pajėgumą.

Tad Vilnius ketina "boikotuoti" Baltarusijos atominę elektrinę (BelAE). Latvijoje "Litgrid" veiksmai buvo pavadinti techniškai nepagrįstais ir buvo žadama pateikti skundą Europos Komisijai.

Latvių susirūpinimas suprantamas: sunkiausio šildymo sezono pradžia — visai šalia. Jei orai nebus palankūs Baltijos šalims, ji neapsieis be didelių importuotos elektros energijos kiekių. Todėl kitas Baltarusijos atominės elektrinės blokados "išpuolis" Lietuvoje įvyko netinkamu laiku. Galbūt po trijų ar keturių mėnesių ji vėl turės kapituliuoti prieš Baltarusijos "atominę pabaisą". O pavasarį viskas prasidės iš naujo.