VILNIUS, spalio 19 — Sputnik. Seimas po svarstymo pritarė Gamtinių dujų, Elektros energetikos, Energijos išteklių rinkos ir Šilumos ūkio įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama sušvelninti elektros, dujų ir šilumos kainų kilimą buitiniams vartotojams.
Svarstomais pakeitimais numatoma leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai reguliuojamos elektros ir dujų kainos dalies padidėjimą vartotojams išdėstyti per tam tikrą laikotarpį, o ne perkelti vartotojams iškart: iki 2027 m. pabaigos – elektros, iki penkerių metų – dujų.
Reguliuojamiems šilumos gamintojams būtų sudaromos sąlygos didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo, jei toks būdas ekonomiškai naudingesnis.
Šiuo metu galiojantis reglamentavimas įpareigoja šilumos gamintojus per biržą įsigyti ne mažiau kaip 50 proc. dujų metinio poreikio. Pasak pasiūlymų iniciatorių, siūlomos pataisos šilumos gamintojams suteiktų daugiau lankstumo ieškant pigesnių žaliavų.
Teisės aktų pakeitimais taip pat numatoma pusmečiui pratęsti terminą, iki kada buitiniai elektros vartotojai turi pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Tai reiškia, kad tiekėjo nepasirinkę gyventojai visuomeniniu elektros tiekimu galės naudotis ne iki šių metų pabaigos, bet iki 2022 m. liepos 1 d.
Šiuo metu tokių vartotojų yra apie 500 tūkst. iš 750 tūkst. II elektros energijos rinkos liberalizavimo etapo vartotojų, privalančių pasirinkti tiekėją.
Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, termino pratęsimas padės išvengti galimo "butelio kakliuko" efekto 2021 m. pabaigoje, taip pat mažiau vartotojų pateks į garantinį tiekimą, kuriems elektros kaina, tikėtina, būtų didesnė.
Elektros energetikos įstatymo pakeitimais siekiama įpareigoti visuomeninį tiekėją ir nepriklausomus tiekėjus informuoti II elektros energijos rinkos liberalizavimo etapo vartotojus apie pasikeitusį reguliavimą ir jų pasirinkimo galimybes.
Elektros energetikos įstatymo pakeitimuose taip pat numatyta, kad nepriklausomi tiekėjai turės teisę pasiūlyti vartotojams nuo kitų metų pradžios prasidėsiantį sutarčių vykdymą automatiškai atidėti iki 2022 m. liepos 1 d. – tokiu atveju nereiktų papildomo vartotojo sutikimo ir taip būtų išvengta papildomos administracinės naštos. Vartotojai, kurie nenorės, kad būtų atidėtas jų sutarčių vykdymas, turės apie tai informuoti nepriklausomą tiekėją.
Elektros rinkos liberalizavimo II etapo buitiniai vartotojai, jei jie dar nepasirinko nepriklausomo tiekėjo, galės apsispręsti, kaip jiems elgtis: arba šiuo metu nieko nedaryti, t. y. iki 2022 m. birželio mėn. pabaigos naudotis visuomeninio tiekimo paslauga ir iki 2022 m. birželio pab. pasirinkti nepriklausomą tiekėją, arba sudaryti sutartį su nepriklausomu tiekėju. Tokiu atveju vartotojas, sudaręs sutartį su nepriklausomu tiekėju, taip pat turės teisę nutraukti sutartį su nepriklausomu tiekėju ir grįžti į visuomeninį tiekimą, ir tada iki 2022 m. birželio pab. pakartotinai pasirinkti nepriklausomą tiekėją.
Elektros rinkos liberalizavimo II etapo buitiniai vartotojai, kurie jau yra pasirinkę nepriklausomą tiekėją, galės apsispręsti kaip jie nori elgtis: arba nieko nedaryti ir naudotis turima sutartimi su nepriklausomu tiekėju, arba nutraukti sutartį ir grįžti į visuomeninį tiekimą, o iki 2022 m. birželio pab. pakartotinai pasirinkti nepriklausomą tiekėją,
Jei su nepriklausomu tiekėju sudaryta sutartis dėl elektros tiekimo nuo 2022 m. sausio 1 d.:
- nesiimdamas jokių veiksmų atidėti turimos sutarties su nepriklausomu tiekėju įsigaliojimą iki 2022 m. liepos 1 d. ir naudotis visuomeninio tiekimo paslauga iki elektros rinkos liberalizavimo II etapo pabaigos;
- išreikšti nesutikimą atidėti turimos sutarties su nepriklausomu tiekėju įsigaliojimą iki 2022 m. liepos 1 d. ir naudotis nepriklausomu tiekimu nuo 2022 m. sausio 1 d.
Galutinis elektros rinkos liberalizavimo terminas išlieka nepakitęs – jis bus įgyvendintas iki 2023 m.
Kaip pabrėžia Seimo Ekonomikos komitetas, šie pakeitimai yra ypač aktualūs Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai 2021 m. lapkričio mėn. priimant sprendimus dėl 2022 m. elektros ir dujų tarifų.
Po svarstymo už teisės aktų pakeitimus balsavo 66 Seimo nariai, susilaikė 50 parlamentarai. Tam, kad jie būtų priimti, Seimas turės balsuoti dar kartą.