Paprastai Amerikos nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto direktoriaus Entonis Faučis nekenčiamas dėl antikovidinių priemonių, tačiau šiuo atveju jis sulaukė kritikos dėl bandymų su gyvūnais, rašo RIA Novosti autorius Viktoras Marachovskis.
Ne, net ne taip. Dėl bandymų su mažais, nekaltais šuniukais.
Anot šia tema susirūpinusių šaltinių, žiniasklaidoje pasklido pranešimai, kad "Faučio sveikatos instituto padalinys patvirtino tyrimus (atliekamus, kaip rašo kiti šaltiniai, užsienyje, Tunise), kurių metu eksperimentatoriai pripumpavo biglių veislės šuniukus vaistais ir kišo jų galvas į narvus, pripildytais alkanų, užkrėstų moskitų.
Dvidešimt keturi JAV Kongreso nariai paragino gydytoją ir jo vadovaujamą institutą nedelsiant nutraukti bandymus, netrukus bus pradėtas tyrimas.
Visuomenę piktina faktas, kad 1,7 mln. dolerių mokesčių mokėtojų pinigų buvo išleisti pasityčiojimams iš 44 šuniukų, kuriems ne tik buvo suleisti eksperimentiniai, nepatikrinti (!) vaistai, bet paskui ir nužudyti, skrodžiami bei tiriami.
Į ką čia verta atkreipti dėmesį.
Pirma, visa tai nėra "kažkur toli nuo mūsų". Kaip ir anglies dioksido reikalavimus, kuriuos Europa, net ir šaldama be angliavandenilių ir aiškiai įrodydama savo itin žalios darbotvarkės uolumą, vis dar atkakliai propaguoja mūsų šalies atžvilgiu, taip ir pažangus pasaulis atkakliai propaguoja "gyvūninius" reikalavimus bet kokiems gaminiams ir bet kokiems bandymams.
Galų gale skaitome: "Rusijos verslas susiduria su problemomis Europoje: vietiniai pardavėjai atsisako dėti į lentynas tėvynėje pagamintus žaislus, nes EAS reglamente numatytas reikalavimas privalomai tikrinti gaminius su gyvūnais" – pasmerkti patys pasisakyti už zoo beprotystę, nevalingai lobizuodami jos reikalavimus prie Eurazijos ekonomikos komisiją.
Beje, tai puikus pavyzdys, kaip net kuklaus dydžio, bet itin netolerantiška, širdį verianti ir įtakinga mažuma gali pradėti savotišką grandininę reakciją ir paleisti domino eiles į visas puses – ir galiausiai palenkti bei suformatuoti pasaulį pagal savo skonį.
Antra, reikalavimas uždrausti eksperimentus su gyvūnais — būtent tas atvejis, kai esmė nėra tik ne tokia, kokia atrodo – ji yra diametraliai priešinga.
Su gyvūnais eksperimentuoja: a) mokydami būsimus biologus, gydytojus ir veterinarus, b) išbandydami naujus produktus, kurie ateityje kontaktuos su žmonėmis – nuo vaistų iki kosmetikos ir net, kaip matome, žaislų.
Tie, kurie ragina panaikinti gyvūnų "bandymus/išsityčiojimą/žudymą", iš tikrųjų reikalauja dviejų paprastų tezių:
a) mokymas ir bandymai gali būti atliekami naudojant kompiuterinius modelius, modelius iš dirbtinių medžiagų ir tam tikru mastu su ląstelių kultūromis in vitro, tai yra mėgintuvėliuose;
b) bandymus galima atlikti tik su tais, kurie gali duoti sutikimą — ir tai tik žmonės.
Tiesą sakant, su kompiuteriniais modeliais, žinoma, palyginus su gyvomis būtybėmis neįmanoma padaryti velniškai įtikinamų dalykų. Bet koks gyvos būtybės modelis yra adekvatus tik tada, kai jį visiškai pakartoja iki atomo, kitaip schemos visada rizikuoja praleisti kažką reikšmingo.
Visiškai nesėkmingų kompiuterinio modeliavimo praktikos pavyzdžių, užmojams į procesus gyvojoje gamtoje, atrodo, užtenka, kad uždarytų šią temą iki tol, kol gyvybės procesus mokslas tikrai iki galo suvoks. Ląstelių kultūros — pagal apibrėžimą paėmimas iš organizmo ir nesuteikia viso vaizdo.
Bet svarbiausia — kai kas kito. Tai, kad mojuojant zuikiais ir šuniukais, saugant mielus gyvūnėlius nuo įsivaizduojamo mokslininkų sadizmo, realybėje beveik visada slypi visai kita ideologinė žinutė.
Kai kurios kosmetikos kompanijos išdidžiai reklamuojasi (ypač pasiseka tarp psichiškai nekaltos Rusijos visuomenės) kaip gyvūnų gynėjai nuo eksperimentų. Anądien, pažvelgęs į vieną populiaraus tinklo parduotuvę, paklausiau pardavėjo (tiksliau, "komandos lyderio", kaip nurodyta jo ženklelyje), kodėl supakavo vonios bombą propagandoje su zuikiais, kovojančiais prieš eksperimentais su gyvūnais.
Tai nėra propaganda, tiesiog mūsų įmonė palaiko bandymų su gyvūnais draudimą. Nes jie neduoda savo sutikimo.
Tai yra, eksperimentuoti reikia su žmonėmis? – patikslinau.
Žmonės gali duoti sutikimą.
Bet jie tai daro ne iš gero gyvenimo. Tai daro patys nelaimingiausi ir vargingiausi žmonės, kurie jau nukentėjo nuo gyvenimo. — priminiau. — Bet jie vis tiek geriau nei gyvūnai?
Kuo geriau? – nusijuokė parduotuvės kolektyvo vadovas.
Šią akimirką nepaprastai ir labai svarbu suprasti.
Pokalbyje su bet kokiu gyvūnų gynėju nuo bet kokio sisteminio žmonių smurto (aš ne apie privatų sadizmą, kuris tikrai reikalauja baudžiamojo persekiojimo, būtent apie sisteminį, pragmatišką žiaurų elgesį su gyvūnais, kuriuos valgome, kurių odas nešiojame ir su kuriais išbandome kažką naujo) — taigi, bet kuriame tokiame pokalbyje, pirmą minutę ar dešimtą, bet jūs tikrai susidursite su faktu: jei jūsų pašnekovas iš esmės neapkenčia žmonių, jis tikrai juos laiko blogesniais už gyvūnus.
Ir ši taisyklė galioja be išimties.
Tai yra, pirkdami sąlyginę kosmetiką, kuriai netaikomi bandymai su gyvūnais, mūsų ne itin turtingos šalies piliečiai galiausiai sumokės už tai, kad vargingiausi ar bėdų turintys mūsų piliečiai taptų jūrų kiaulytėmis, triušiais ir šuniukais. Ne iš karto, o ateityje – kur jie bus priversti "duoti savanorišką sutikimą", o intelektualai nekalti vartotojai didžiuosis savo žmogiškumu, kuris saugojo vargšus triušius.
Nes gyvūnų negalima kankinti, o žmones – galima.
Siaubingiausia, kad tai laikoma žmogiškumu, nors praktine prasme tai yra mizantropija. Paprasčiausiai apsirengusi zuikio kostiumu, jūrų kiaulyte ir kitais liguistais pseudovaikiškais anime.
Esmė ta, kad žmonės yra geresni už gyvūnus.
O tie, kurie tiki, kad žmonės yra blogesni, turėtų arba savo noru ir asmeniškai pakeisti gyvūnus ant eksperimentuotojų stalų, arba nustoti veidmainiauti ir pripažinti, kad tiesiog nekenčia žmonijos.