VILNIUS, lapkričio 3 — Sputnik. Didelis Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad paprastai alkoholio vartojimo atsisako žmonės, turintys sveikatos problemų, arba kurie ilgai piktnaudžiavo alkoholiu. Būtent taip autoriai aiškina pastebėtą dėsningumą, pagal kurį negeriančiųjų mirtingumas yra didesnis nei tų, kurie alkoholį vartoja mažais ar saikingais kiekiais. Straipsnis buvo paskelbtas žurnale "PLOS Medicine".
Nuo seno buvo manoma, kad mažas ar saikingas alkoholio vartojimas turi naudos sveikatai. Ši prielaida buvo pagrįsta tyrimais, kurie susiejo susilaikymą nuo alkoholio su didesniu mirtingumu nei saikingai vartojant alkoholį.
Vokiečių mokslininkai išanalizavo atsitiktinės imties iš 4 028 suaugusių vokiečių, kurie 1996–1997 metais dalyvavo standartizuotuose interviu su klausimais apie gyvenimo būdą, ligas ir alkoholio vartojimą, duomenis. Apklausos metu dalyviai buvo nuo 18 iki 64 metų amžiaus.
Autoriai turėjo prieigą prie informacijos apie dalyvių alkoholio vartojimą per 12 mėnesių iki interviu, informaciją apie jų sveikatą, alkoholio ir narkotikų vartojimą bei ateinančių dvidešimties metų mirtingumo statistiką. Mokslininkai nustatė, kad priešlaikinė abstinentų mirtis dažniausiai siejama ne su alkoholio abstinencija, o su kitais veiksniais, tokiais kaip lėtinės ligos, kasdienis rūkymas ar narkotikų vartojimas, buvęs piktnaudžiavimas alkoholiu ir su tuo susiję sveikatos sutrikimai.
Taigi, iš 447 tyrimo dalyvių, kurie nevartojo alkoholio per 12 mėnesių iki pradinio pokalbio, 405, arba 90,60 proc., piktnaudžiavo alkoholiu, 322 turėjo vieną ar daugiau kitų didesnio mirtingumo rizikos veiksnių, įskaitant kasdienį rūkymą ar sunkias ligas, o likusieji 125, pakoregavus pagal amžių, lytį ir tabako rūkymą, neparodė statistiškai reikšmingo bendro, širdies ir kraujagyslių ligų ar vėžio mirtingumo skirtumo, palyginti su tais, kurie alkoholį vartojo saikingai.
"Ilgai buvo manytina, kad mažas ar saikingas alkoholio vartojimas gali turėti teigiamą poveikį sveikatai, — pranešime spaudai sakė tyrimo vadovas Ulrichas Johnas iš Greifsvaldo universiteto medicinos mokyklos. — Tai buvo paremta įrodymais, kad negeriantys miršta anksčiau nei vartojantys mažai ar saikingai. Mes nustatėme, kad dauguma negeriančių žmonių turėjo problemų dėl alkoholio ar narkotikų vartojimo, rizikingo alkoholio vartojimo, kasdienio tabako vartojimo arba blogos sveikatos problemų — veiksnių, kurie nulemia ankstyvą mirtį".
Mokslininkai mano, kad populiarus įsitikinimas, jog ribotas alkoholio vartojimas yra naudingas sveikatai, yra klaidingas. Straipsnio autoriai pastebi, kad alkoholio nevartojančių žmonių gyvenimo trukmė ne visada trumpesnė.