Vadovaujant prezidentui Zelenskiui, Ukrainos valdžia iškilmingą objekto atidarymą surengė jau du kartus: iš pradžių praėjusių metų gruodžio 22 d., o vėliau – šių metų rugpjūčio 20 d. Ir jei pirmasis iš jų apskritai buvo grynai netikro pobūdžio, tai rugpjūtį vietiniai atominiai lobistai pažadėjo į CPBKS artimiausiu metu atvežti pirmąjį traukinį su atliekomis, rašo RIA Novosti autorius Valerijus Michailovas.
Jau lapkritis, bet traukiniai su panaudotu branduoliniu kuru (PBK) taip ir nepateko į CPBKS. O žiniasklaida nutekino informaciją apie daugybę pažeidimų ir trūkumų tiek pačiame objekte, tiek visoje darbo su panaudotu branduoliniu kuru sistemoje.
Turint omenyje, kad Kijevui skubiai reikia kur nors pastatyti Ukrainos atominėse elektrinėse sukauptas atliekas, visa ši istorija turėtų rimtai sunervinti Ukrainos kaimynus. Pirmiausia – Baltarusiją` (CPBKS yra 13 kilometrų nuo sienos su ja) ir Rusiją (čia atstumas – 150 kilometrų).
Kijevas nuo šių metų pradžios atsisakė eksportuoti į Rusiją ilgalaikiam saugojimui ir perdirbimui iš OJSC "TVEL" panaudotą branduolinį kurą. 2016 metais Ukraina jau atliko panašų demaršą, tačiau tai buvo politinė klounada, trukusi vos porą mėnesių. Tačiau 2021 m. Kijevo valdžia rimtai tikėjosi, kad bus paleistas pirmasis CPBKS paleidimo kompleksas. Iš pradžių buvo tikimasi, kad jis pradės veikti gegužę, paskui liepą, galiausiai – rugpjūčio 24 d., per Nepriklausomybės trisdešimtmetį.
Bet nepasisekė. Ir artimiausiu metu tai nepasiteisins – bet kuriuo atveju, noriu tuo tikėti. Kaip paaiškėjo, geležinkelio linija Vilčia–Janovas, kuria tektų važiuoti traukiniams su panaudotu branduoliniu kuru, buvo nutiesta visiškai be projekto! Taip yra dėl padidėjusios pavojingumo klasės. Be to, priežiūros institucija dar nėra išleidusi deklaracijos dėl infrastruktūros ir transporto objekto parengties eksploatuoti.
Pati saugykla ne ką geresnė. Konteinerių su panaudotu branduoliniu kuru saugykloje betonas įtrūko, matyt, dėl brangaus cemento vagystės. Sklinda gandai, kad įtrūkimai betone – toli gražu ne vienintelė objekto problema. Tai tiesiog įspūdingiausia. Tačiau visa tai nesutrukdė Valstybinei architektūros ir statybos inspekcijai duoti sutikimą pradėti eksploatuoti objektą – galimai spaudžiant "Kvartal 95" vyriausybei.
Neseniai Ukrainos žiniasklaidoje pasirodė pagrindinio statybų rangovo "Holtec International" laiškas, kuriame yra nemažai finansinių ir technologinių pretenzijų Ukrainos partneriams. Visų pirma, "Holtec" skundžiasi, kad "Energoatom" laiku neapmoka už atliktą darbą: "Kliento vėlavimas laiku atlikti mokėjimus gali baigtis įsipareigojimų nevykdymu mūsų tiekimo grandinėje, o tai būtų katastrofa mūsų verslo reputacijai." SE NNEK "Energoatom", kaip gerbiama organizacija, negali ir neturi leisti, kad tai įvyktų.
Atsižvelgdamas į situacijos rimtumą, mūsų finansų direktorius visiškai nesumažino lėšų projekto komandai, tačiau projekto būklė vis prastėja. Iš viso nebuvo įtraukti į "Energoatom" finansinį planą. Amerikiečius kamuoja neaiškios abejonės dėl 13 mln. USD dingimo iš 174,6 mln. USD tikslinės paskolos, kurią "Energoatom" gavo iš "Central Storage Safety Project Trust" (organizacija, sukurta finansuoti saugyklos projektą), sąskaitoje turi būti 75 milijonai dolerių, o jų yra tik 62. Tačiau turint omenyje, kad "Holtec" turi reikalų su Ukraina, šie jo teiginiai atrodo vaikiški.
Antra, "Holtec" užsimena, kad "Energoatom" turi problemų, susijusių su branduolinės saugos standartų laikymusi įgyvendinant projektą. Pavyzdžiui, visa įranga, naudojama tvarkant branduolines medžiagas, turi būti suprojektuota ir pagaminta atsižvelgiant į vieno gedimo principą. Tai reiškia, kad jis turėtų veikti bet kokiomis pradinėmis sąlygomis, taip pat esant atskirų mazgų gedimams. Tai yra, numatyti mechanizmų dubliavimą, ir pageidautina, kad jie veiktų skirtingais principais.
Bet "Kvartal 95" metodika, matyt, tokios painiavos nenumato. Todėl, pavyzdžiui, "Energoatom" be pavienio gedimo principo priėmė eksploatuoti kranus, kuriais kuras kraunamas į konteinerius. Gegužę tai jau lėmė tam tikrą sėkmę: viename iš Rivnės AE kranų eksploatacijos metu įgriuvo guolis, dėl kurio apkrova nukrito ant aušinimo baseino gelžbetoninių perdangų ir ją apgadino.
Ir "Holtec" tai buvo nemaloni staigmena.
"Vykdomas bandymas pateisinti masyvaus 130 tonų konteinerio, kurio radioaktyvusis kiekis matuojamas 15 milijonų kiurių, kėlimą ir perkėlimą be krano, atliktą remiantis vieno gedimo principu arba be tinkamų prevencinių priemonių. Tai turėtų būti laikoma nepriimtina rizika", – rašoma laiške.
Verta paminėti, kad bendras radioaktyvių atliekų Černobylio atominėje elektrinėje kiekis buvo apie 380 mln. Tik vienas konteineris gali užtikrinti keturis procentus šios emisijos. Ne tai, kad "Holtec" taip nerimauja dėl aborigenų problemų, tačiau bet kokio nelaimingo atsitikimo atveju įmonės reputacijai kyla didelė rizika.
Tačiau problemos neapsiriboja tuo: Ukrainos atominės elektrinės taip pat signalizuoja, kad nėra pasirengusios gabenti panaudotą branduolinį kurą pagal "Energoatom" sugalvotas procedūras. Ir jie teigia, kad trūkumų pašalinimas užtruks ilgai. Nepaisant to, Ukrainos vadovybė jau paskelbė pačią paskutinę valandą X, kada turėtų pradėti dirbti CPBKS: iki Energetiko dienos, gruodžio 22 d. (beje, praėjus lygiai metams po pirmojo netikro saugyklos atidarymo).
Tai, kad vietoje esančios laikinosios saugyklos jau turėtų būti užpildytos PBK, verčia Ukrainos valdžią skubėti. Tačiau Valstybinė branduolinės energetikos reguliavimo inspekcija nėra davusi pritarimo CPBKS, kaip ir viso PBK valdymo komplekso, paleidimui. Bet kas gali garantuoti, kad Zelenskis rytoj Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimu, paskelbdamas valstybinę inspekciją FSB agentu, jo nepaleis eksploatuoti?
Atrodo, kad Ukrainos kaimynai, suprasdami visišką šios šalies vadovybės neadekvatumą, turėtų stengtis išvengti tokios įvykių raidos. Galbūt, kreipiantis į TATENA su reikalavimu patikrinti viso PBK valdymo komplekso atitiktį tarptautiniams reikalavimams.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.