Kinija sukurs "gryną" branduolinį reaktorių

© Pixabay / glaborde7Kinijos vėliava
Kinijos vėliava - Sputnik Lietuva, 1920, 01.08.2021
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Mokslininkų teigimu, tokiam branduoliniam reaktoriui nereikės vandens, todėl jį bus galima naudoti dykumų regionuose
VILNIUS, rugpjūčio 1 — Sputnik. Kinija planuoja pastatyti pirmąjį "gryną" branduolinį reaktorių. Apie tai praneša leidinys "LiveScience".
Kinijos inžinierių sukuriamas branduolinis reaktorius pagrįstas druskos ir torio sudėtimi. Toris laikomas saugesne medžiaga nei uranas, nes veikdamas su oru jis greičiau atvėsta ir sukietėja. Taigi, skirtingai nuo vandens, kuris naudojamas vėsinimui tradiciniuose reaktoriuose, medžiaga bus izoliuota. Šiuo atveju branduolinių atliekų nutekėjimo į aplinką tikimybė yra minimali.
Kadangi "grynam" branduoliniam reaktoriui nereikia vandens, jį galima naudoti dykumų regionuose. Pirmasis komercinis reaktorius bus įkurtas Uvejaus mieste. Kinijos vyriausybė ketina platinti naujo tipo reaktorius kitų dykumų regionų stotyse ir nustatyti eksportą.
Строительство новейшего атомного реактора на быстрых нейтронах БРЕСТ-ОД-300 в Северске - Sputnik Lietuva, 1920, 24.06.2021
Energetika
Naujausias BREST maitinimo blokas: pasaulis sustingo iš susižavėjimo "Rosatom" projektu
"Branduolinis eksportas padės optimizuoti mūsų eksporto prekybą ir atlaisvinti aukšto lygio vidaus gamybos pajėgumus", — pažymėjo Kinijos Liaudies politinės konsultacinės konferencijos nuolatinio komiteto narys Vanas Šocziunis.
Papildomas tokio branduolinio reaktoriaus privalumas yra irimo pusperiodis, kuris siekia tik 500 metų. Palyginimui, branduolinių reakcijų su uranu-235 atliekos išlieka labai radioaktyvios iki 10 tūkst. metų. Jie taip pat turi plutonį-239, kuris yra pagrindinis branduolinių ginklų ingredientas.
Reaktoriaus, sukurto ištirpusios druskos pagrindu, koncepcija pirmą kartą buvo sukurta dar 1946 metais. Tačiau šio klausimo tyrimas nutrūko po to, kai pirmojo reaktoriaus prototipo kūrėjai susidūrė su korozija ir silpnu torio radioaktyvumu. Kol kas nežinoma, kaip Kinijos mokslininkai išsprendė šią problemą
Naujienų srautas
0