Neseniai įvyko du verti dėmesio dalykai. Pirmas - kelios Amerikos energetinės kompanijos pasirašė ilgalaikes sutartis su Kinija dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo. Antra, JAV Valstybės departamento patarėjas globalaus energetinio saugumo klausimais Amosas Hochsteinas padarė keletą reikšmingų pareiškimų.
Pirma, anot jo, pagrindinės dabartinės energetinės krizės priežastys susijusios su "globaliu oru". Jau gerai, nes daug kas Vakaruose mėgina aiškinti, kad dėl visko kalta Rusija. Tačiau žymiai svarbiau tai, ką Hochsteinas pasakė dar.
Taigi, jo teigimu, (a) vienintelis subjektas, kuris gali išgelbėti Europą sunkioje energetinėje situacijoje, yra Rusija; (b) ji turi tai padaryti; (c) ji turi tai padaryti per egzistuojančius vamzdynus (tai yra, per Ukrainą), nes "Šiaurės srautas 2" nepradės veikti iki kitų metų pavasario (manytina, kad amerikiečiai padarė viską, kad taip atsitiktų). O jeigu Rusija to nepadarys, Hochsteino nuomone, galima bus sakyti, kad ji naudoja energiją kaip ginklą prieš Europą.
Šiame kontekste, žinoma, kyla klausimas dėl JAV noro ir galimybių padėti europiečiams, juk, kaip sakoma, nėra nieko tvirtesnio už transatlantinę vienybę. Hochsteinas pažymėjo, kad Jungtinėms Valstijoms keletą dešimtmečių rūpėjo Europos energetinis saugumas, tačiau tuo pat metu jis pridūrė, kad JAV valdžia negali nurodinėti daug suskystintų dujų rinkai siūlančioms šalies kompanijoms, kam jas pardavinėti. Kitaip tariant, jeigu perka Kinija, tegul būna Kinija - nieko asmeniško, tik verslas.
Ar visa tai logiška?
Pastaruoju metu Vašingtonas visur aiškina, kad jis kartu su europiečiais ir kitomis demokratijomis yra paskutinė gėrio viltis kovoje su autoritariniu (arba net totalitariniu) Rusijos ir Kinijos blogiu. Dar daugiau, JAV prezidento Džo Bideno teigimu, Amerikos lyderystė turi remtis pavyzdžio galia. Na ir koks tas pavyzdys?
Amerikiečiai verčia Europą užimti griežtą poziciją Kinijos atžvilgiu. Logiška, bet ne tada, kai jų kompanijos stiprina tariamo priešo energetinį saugumą, o tariamas artimiausias strateginis sąjungininkas yra didelėje energetinėje bėdoje (ir nereikia juokinti žmonių pasakomis apie JAV valdžios bejėgiškumą santykiuose su privačiu verslu - jeigu būtų signalas iš Vašingtono, nė vienas laivas su amerikietiškomis SGD į Kiniją nenuplauktų, ir jų gautų Europa).
Be to, Amerika be perstojo sako, kad energetinė Europos priklausomybė nuo Rusijos yra blogis. Tačiau dabar aiškėja, kad europiečiai privalo pirkti rusiškas dujas be "laisvės molekulių", o Maskva privalo jas parduoti. Kodėl JAV valdžia negali nurodinėti savo energetinėms kompanijoms, bet gali nurodinėti kitai valstybei, neaišku. Dar daugiau, Hochsteinas ne tik liepia Rusijai tuoj pat padidinti dujų tiekimą į Europą, bet dar ir paaiškina, kaip tai turi būti daroma: "Šiaurės srauto 2" dujotiekiu negalima - reikia per Ukrainą.
Kaip visa tai vertinti? Atsakymas labai paprastas, ir jis jau seniai žinomas visiems realistiškai mąstantiems žmonėms - Amerikai visada rūpėjo, rūpi ir rūpės tik ji pati, o visų skęstančių gelbėjimas yra tik jų reikalas.
Tačiau, bandydami gelbėtis, jie turi nepamiršti, kad vis tiek reikia elgtis taip, kaip naudinga JAV - kas galima Jupiteriui, negalima jaučiui (tai, kad Amerika parduoda dujas Kinijai, nereiškia, kad Europa irgi gali glaudžiai su ja bendradarbiauti - europiečiai turi tęsti savo kova su "globalia kiniška grėsmę", nes tai "jų interesuose").
Jeigu galvojate, kad tokioje situacijoje jokia save nors kažkiek gerbianti valstybė neturės su Vašingtonu jokių reikalų (tuo labiau - strateginių sąjunginių santykių), klystate. Pavyzdžiui, Europa neturi Amerikai jokių priekaištų dėl to, kad pastaroji parduoda dujas ne jai, o Kinijai. Taip pat jų neturi Lietuva, kuri pagal JAV užsakymą sugadino santykius su Pekinu, dėl ko dabar kenčia jos, bet ne amerikiečių verslas.
Įdomu, kas dar turi atsitikti, kad Briuselis, Vilnius ir kiti Amerikos gerbėjai pagaliau pradėtų elgtis taip, kaip naudinga jiems, o ne kažkam Vašingtone? Kita vertus, sunku tikėtis adekvataus elgesio iš tų, kurie ragina Europą atsikratyti rusiškų dujų, bet reikalauja, kad "Gazpromas" tučtuojau parduotų jų jai daugiau.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.