VILNIUS, lapkričio 13 — Sputnik. Baltijos šalių gynybos ministrai išplatino bendrą pareiškimą, kuriuo vieningai smerkia "Baltarusijos režimo" vis labiau eskaluojamą "hibridinę ataką", skelbiama Lietuvoa krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime žiniasklaidai.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai Arvydas Anušauskas, Artis Pabriks ir Kalle Laanetas Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija besivystančią krizę vertina kaip itin neraminančią ir vienareikšmiškai smerkia tyčinį "Baltarusijos režimo" vykdomo "hibridinio išpuolio" eskalavimą ir keliamas rimtas grėsmes Europos saugumui.
"Situacija bet kuriuo metu gali komplikuotis bet kurioje pasienio vietoje. Privalome būti budrūs ir atidžiai sekti Rusijos bei Baltarusijos veiksmus. Šios šalys nori destabilizuoti Europos saugumo situaciją, o mes dėsime visas pastangas, kad užkirstume tam kelią", — sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Bendrame pareiškime teigiama, kad į Baltarusijos pasienio zonas gabenamos didelės žmonių grupės, kurios verčiamos nelegaliai kirsti sieną, didina provokacijų ir rimtų incidentų tikimybę.
Anušauskas pabrėžia, jog besivystanti krizė reikalauja nuolatinės NATO sąjungininkių ir ES valstybių narių vienybės, bendro situacijos suvokimo ir bendro požiūrio, siekiant užtikrinti, kad "tyčiniai Baltarusijos ir Rusijos bandymai destabilizuoti saugumo padėtį Europoje žlugtų".
Neįprastas Rusijos pajėgų aktyvumas prie sienos su Ukraina taip pat kelia nerimą ir dar daugiau rizikos saugumo situacijoje. Šią situaciją vertiname kaip pačią sudėtingiausią saugumo krizę mūsų regionui, NATO ir Europos Sąjungai per pastaruosius metus.
Ministrai taip pat atkreipė dėmesį į Ukrainos situaciją. Pabrėžiama, kad neseniai prasidėjęs neįprastas Rusijos pajėgų telkimas prie sienos su Ukraina taip pat "kelia nerimą ir dar daugiau rizikos saugumo situacijoje". Šią situaciją ministrai vertina kaip pačią sudėtingiausią saugumo krizę regionui, NATO ir Europos Sąjungai per daugelį metų.
"Raginame Europos Sąjungą teikti didesnę praktinę paramą stiprinant savo išorės sienų saugumą. Tai bus galima akcentuoti ir pirmadienį prasidėsiančiame ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje", — užbaigiama pareiškimas.
Vasarą Baltarusijos pasienyje su Lenkija ir Baltijos šalimis išaugo pabėgėlių srautas iš Artimųjų Rytų ir Afrikos valstybių, bandančių prasibrauti į Vakarų Europą. Situacija paaštrėjo lapkričio 8 dieną, kai prie pasienio užtvarų susirinko apie du tūkstančius žmonių.
Vilnius, Ryga ir Varšuva dėl to, kas vyksta, kaltina baltarusius, Minskas kaltinimus neigia.
Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad šalis nebevaržys žmonių srautų: dėl Vakarų sankcijų tam "nėra nei pinigų, nei pajėgų".
Kaip pažymėjo oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, Vakarai, kaltindami Maskvą įsitraukimu į migracijos krizę aplink ES šalis ir Baltarusiją, pradėjo informacinę kampaniją, kad išvengtų atsakomybės.