"Taikinys — Vakarų Europa": migrantai ES pateikė sunkų pasirinkimą

Prie Lenkijos sienų susikaupė dešimt tūkstančių migrantų iš Artimųjų Rytų, gauguma kurių siekia patekti į Vokietiją ar Prancūziją, nes ten skiriamos socialinės pašalpos ir lengvatos

VILNIUS, lapkričio 12 — Sputnik. Prie Lenkijos sienų yra dešimt tūkstančių migrantų iš Artimųjų Rytų. Jie siekia dar toliau — į Vakarų Europą, kur skiriamos socialinės pašalpos ir lengvatos. Tačiau jų ten nelaukia su išskėstomis rankomis. Priešingai, migracijos teisės aktai griežtinami. Vietoj laimingo gyvenimo migrantams gresia deportacija arba laikinos stovyklos Afrikoje, rašo RIA Novosti autorius Dmitrijus Jermakovas.

Jokių kvotų

Kasdien Baltarusijos pasienyje vis daugiau pabėgėlių. Jie sumokėjo vedliams po kelis tūkstančius dolerių, kad patektų į Europą. Tačiau planai žlugo: Lenkija dislokavo kariuomenę, apsitvėrė spygliuota viela. Kariškiai panaudojo ašarines dujas, keli žmonės buvo sumušti bandydami prasibrauti. Žmonės nakvoja miške, šildosi laužais.

Viskas prasidėjo gegužę, kai Minskas smarkiai padidino tiesioginių skrydžių iš Bagdado ir Stambulo skaičių. ES protestavo, bet Baltarusija į tai nepaisė. Lėktuvuose nebuvo Turkijos piliečių: Ataturko oro uostas — didžiausias tranzito centras Artimuosiuose Rytuose. Bėga iš Irako, Sirijos, Afganistano.

Net jei siena bus atidaryta, Lenkijoje pasiliks nedaug žmonių. Katalikiška Varšuva nėra labai patenkinta svečiais musulmonais. Juolab nuo 2015 metų, kai į valdžią atėjo konservatyvi partija "Teisė ir teisingumas". Jos lyderis Jaroslavas Kačinskis ne kartą yra pareiškęs: jokių kvotų migrantų apgyvendinimui.

Ir pati Lenkija daugumai atvažiuojančių neįdomi. Interviu žiniasklaidai jie sako: norime į Vokietiją ar Prancūziją — ten gera. Be to, šiose šalyse jau seniai susiformavo didelės Artimųjų Rytų ir Afrikos diasporos.

Migrantai veltui tikisi vokiečių ir prancūzų tolerancijos. Netgi liberaliausios valstybės griežtina savo teisės aktus.

Padalinta Europa

Dar prieš keletą metų Vakarų Europa buvo vieninga imigracijos klausimu. Tačiau pamažu nuomonės išsiskyrė.

2013 metais priimtame ir iki šiol galiojančiame Dublino reglamente nurodyta, kad atvykėliai prieglobsčio prašo būtent toje šalyje, kurioje pirmą kartą kirto Europos Sąjungos sieną. Kiti neprivalo jų priimti.

Tai netinka Europos Viduržemio jūros valstybėms, į kurias suplūsta pagrindinis migrantų srautas iš Magrebo. Uostamiesčiuose daugėja getų.

Pavargusios nuo šio paveikslo Italija, Malta, Graikija ir Kipras pareikalavo panaikinti Dublino susitarimą. 2020 metais jiems pritarė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. Tačiau ES Taryba kol kas nesutinka.

Tačiau Dublino reglamentas nėra įstatymas, tai yra rekomendacinis dokumentas. De facto kiekviena vyriausybė veikia savo nuožiūra. Todėl Briuselis ieško skaidresnių ir efektyvesnių migracijos problemos sprendimo būdų.

Pagrindinė idėja — paskirstyti atvažiuojančius pagal kvotas. Alternatyva — finansinė pagalba Azijos ir Afrikos šalims mainais į pabėgėlių srauto sutramdymą. Tačiau dėl abiejų variantų nėra vieningos nuomonės. Todėl šalys ir keičia savo vidaus teisės aktus su aiškiu poslinkiu į dešinę.

Taigi Prancūzija šiemet priėmė įstatymą respublikiniams principams stiprinti. Dabar visų šalyje gyvenančių vaikų mokymas mokyklose yra privalomas. Privačios mokyklos, tarp kurių yra daug musulmonų, kontroliuojamos valstybės. Be to, valdžia stebi užsienio subsidijas religinėms bendruomenėms: gavėjai privalėjo atsiskaityti apie tranzakcijas, viršijančias dešimt tūkstančių eurų.

Danija nuėjo dar toliau, apribojusi vienoje vietovėje gyvenančių migrantų skaičių: ne daugiau kaip 30 proc. laikinos apgyvendinimo stovyklos pabėgėliams, svajojantiems apie ramų gyvenimą Danijos karalystėje, buvo perkeltos iš Europos — taip pat ir į Centrinę Afriką.

"Išteklių perkėlimo" idėja nėra nauja. Ir gali duoti vaisių. Žinoma sėkminga Australijos patirtis, į kurią iki 2014 metų atvykdavo daug migrantų iš Indonezijos. Kai jų skaičius viršijo, pasak valdžios, kritinę masę, pabėgėliai buvo nukreipti į Ramiojo vandenyno salas. Po to daug kam dingo noras bandyti laimę Žaliajame žemyne.

Vokietija kol kas tebėra svetingiausia ES šalis migrantams. 2015 metais Angela Merkel, apeidama parlamentą ir Dublino reglamentą, atvėrė sieną visiems Sirijos pabėgėliams — nesvarbu, per kurią šalį jie atvyko. "The Guardian" duomenimis, nuo tada daugiau nei pusė migrantų susirado darbą ir pradėjo mokėti mokesčius.

Tačiau Lenkijos ir Baltarusijos situacija kelia nerimą ir Berlynui. Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Zejechoferis pranešė, kad pasienyje su Lenkija yra šimtai vokiečių policijos pareigūnų ir departamentas yra pasirengęs ten siųsti dar daugiau. Ta pačia kryptimi ketino pasitraukti ir nacionalistai: penkiasdešimt žmonių planavo užtverti kelią migrantams. Tačiau ultradešiniųjų grupės nariai buvo sulaikyti.

Lenkiškas koridorius

Europiečių nuomonės apie Lenkijos ir Baltarusijos krizę taip pat išsiskyrė. Vieni apeliuoja į humanizmo vertybes ir socialiniuose tinkluose rašo, kad dar prieš dešimt–dvidešimt metų patys lenkai atvyko į Vakarų šalis kaip kviestiniai darbuotojai. Prisimenama ir daugybė lenkų pabėgėlių Antrojo pasaulinio karo metais, dalis kurių pabėgo į Artimuosius Rytus.

Kiti bijo užsieniečių, nes tie gyvena pagal savo įstatymus, nemoka kalbos ir dažnai net nebando asimiliuotis. O finansuojamos migracijos programos iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Aktyviausiai lenkų politiką palaiko britai: nors Jungtinė Karalystė paliko ES, daug kurdų veržiasi būtent ten, pas savo diasporą. Daugelio britų nuomonę Facebook išreiškė Rejus Stivensonas iš Daremo miesto: "Migrantai nori patekti į Lenkiją nelegaliai. Valdžia turi teisę juos sustabdyti. Būtų gerai, jei Britanija padarytų tą patį, o ne pakenktų savo piliečiams. Labdaros organizacijos, padedančios migrantams, turi mokėti už kiekvieną iš jų".

Panašiai nusiteikę ir lenkai. "Mūsų šalis tik gina savo sienas. Jie nepraeis", — Facebook rašo šalies gyventoja Agneta.

Tuo tarpu migrantai yra labai svarbūs Lenkijos ekonomikai. Tiesa, nekalbama ne apie kurdus, kurių dabar, matyt, daugiausiai pasienyje. Kaip praneša "RT" su nuoroda į Gdansko politechnikos instituto tyrimą, 2020 metais Lenkija užsieniečiams išdavė 400 tūkst. leidimų dirbti, iš kurių 295 tūkst. buvo ukrainiečiai. Taip pat atvyksta iš Baltarusijos, Moldovos ir posovietinės Centrinės Azijos.

Teoriškai į šį paveikslą galėtų tilpti irakiečiai. Tačiau politologai pažymi: skirtingai nei tie patys ukrainiečiai ir baltarusiai, svečiai iš Artimųjų Rytų retai kada būna pasiruošę integruotis į Europos visuomenę.

"Palyginti su keturiasdešimt milijonų lenkų, dešimt tūkstančių pabėgėlių yra nereikšmingas skaičius tiek ekonomiškai, tiek demografiniu požiūriu. Tačiau jei jie bus įleisti, atsitiks blogas precedentas: atsivers durys nesibaigiančiam srautui", — mano Rusijos mokslų akademijos Slavistikos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Vadimas Volobujevas. Tačiau jis pabrėžia: tai grynai hipotetinis scenarijus, Varšuva neturi priežasčių keisti savo sprendimo.

Vieni sušals, kiti badaus

Analitinio biuro "SONAR-2050" vadovas Ivanas Lizanas pritaria daugelio politologų požiūriui į sienų konfliktą: už to slypi tik kova tarp Minsko ir Varšuvos.

"Lenkai yra įsitikinę savo teisumu, nesilenkti jiems yra principo reikalas. Deja, toks žaidimas tik padidina statymus pasipriešinime. O kenčia nekalti žmonės", — sako jis.

Jo nuomone, migrantai iš Baltarusijos į Baltijos šalis neis: vasarą pabandė, bet suprato, kad tai neperspektyvu. Variantas su Ukraina išlieka, bet Kijevas nieko neįleis. Vidaus reikalų ministras Denisas Monastyrskis perspėjo, kad Ukrainos teisėsaugos pareigūnų reakcija bus griežta ir aiški.

Todėl pabėgėliams, tarpininkaujant savo šalių ambasadoms, teks skristi namo išvežimo reisais. Nors tai įvyks ne iš karto.

"Kol jie ten bus, vieni sušals, kiti baaus. Galimi ir susirėmimai su Baltarusijos saugumo pajėgomis", — priduria Lizanas.

Minsko ir Varšuvos konfliktas Maskvai visiškai nenaudingas. "Jei baltarusiai, kaip grasina Lukašenka, sustabdys dujų ir prekių tranzitą per Lenkiją, Rusijai vargu ar tai patiks. Tikiuosi, tai tik retorika — ir Baltarusija nenori tapti autsaidere Europoje", — sako ekspertas.

Tuo tarpu migracijos krizė jau pristabdė krovinių pervežimus keliais tarp Rusijos ir ES. Pranešama apie trijų dienų vėlavimus, kurie gali išaugti iki savaitės. Per Baltarusiją į centrinę federalinę apygardą iš Europos keliauja 80-90 procentų prekių, taip pat tranzitas į Kazachstaną ir Centrinę Aziją. Kiekviena vieno sunkvežimio prastovos diena įmonėms kainuoja 500 eurų.