VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Migrantų krizės valdymas slysta iš rankų, o nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių iššūkis pamažu virsta užsienio politikos krize, pareiškė Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius.
Parlamentaro teigimu, "neprognozuojami Baltarusijos režimo veiksmai ir principinė Lenkijos ir Lietuvos pozicija" saugant valstybės sieną sukūrė situaciją, kai ES valstybių lyderiai "pradėjo derybas su diktatoriumi, aplenkdami migracijos krizės smaigalyje atsidūrusias Lenkiją ir Lietuvą".
"Mano vertinimu, taip atsitiko todėl, kad nepakankamai atsižvelgėme į humanitarinį krizės aspektą – potencialūs vaizdai apie Baltarusijos ir ES pasienyje mirštančius vaikus Vakarų Europos lyderius tiesiogine to žodžio prasme įstūmė į Lukašenkos glėbį", – rašė Raskevičius savo Facebook puslapyje.
Seimo nario teigimu, esant dabartinei situacijai, Vakarų Europos šalys, taip pat Lietuva ir Lenkija "privalo principingai pareikalauti, kad Baltarusija sudarytų galimybę visiems jos teritorijoje įstrigusiems trečiųjų šalių piliečiams grįžti namo".
"Atsakymas į šią situaciją yra ne pokalbiai ar derybos su diktatoriumi, o realus pasiūlymas ES pasienyje esantiems migrantams grįžti į savo kilmės valstybes", – mano Raskevičius.
Be to, anot jo, Lietuvos valdžiai reikia apsvarstyti, ar Lietuvos vykdoma apgręžimo, tai yra "grąžinimo į Baltarusiją", politika neturėtų būti papildyta repatriacijos galimybe, kuri leistų migrantams prieš apgręžimą, dar esant pasienio teritorijoje, pasiprašyti grįžti namo. Dabar, kaip priminė deputatas, pagal galiojančius Lietuvos įstatymus, atsisakę savanoriškai grįžti į kilmės valstybes, trečiųjų šalių piliečiai ir toliau turėtų būti apgręžiami į Baltarusiją.
Taip pat, anot parlamentaro, pasienyje tarp Lietuvos ir Baltarusijos pasirodžius dideliam migrantų būriui, svarbu nemėginti migrantų pasienio ruože atstumti jėga atgal į Baltarusijos teritoriją, antraip tai leis "Baltarusijos propagandiniams kanalams kaltinti" lietuvos pareigūnus nehumanišku elgesiu.
"Užuot gavę "kietą" atstūmimą, visi trečiųjų šalių civiliai turėtų būti surenkami į transporto priemones ir gabenami į pasienio teritorijoje zonoje įrengtus "humanitarinius centrus", kuriuose jie gautų humanitarinę pagalbą, maistą, būtinąją medicinos pagalbą ir pasiūlymą pasinaudoti humanitariniu koridoriumi repatrijuojant. Atsisakiusieji būtų aprūpinti svarbiausiomis priemonėmis, reikalingomis šaltu oru, ir grąžinami atgal į Baltarusijos teritoriją pagal apgręžimo principą", – rašė Raskevičius.
Krizė Baltarusijos pasienyje su ES šalimis, kur migrantai veržiasi nuo metų pradžios, smarkiai paaštrėjo lapkričio pradžioje. Keli tūkstančiai žmonių atvyko iš Baltarusijos pusės prie Lenkijos sienos ir nesitraukė iš pasienio zonos, dalis jų bandė patekti į Lenkijos teritoriją, sulaužydami spygliuotos vielos tvorą.
Lietuvos valdžia mėnesiui įvedė nepaprastąją padėtį. Respublika baiminasi, kad migrantai bandys prasiveržti per Baltarusijos ir Lietuvos sieną.
ES šalys kaltina Minską tyčia eskalavus krizę ir ragina įvesti sankcijas. Lukašenka sako, kad dėl šios situacijos kaltos pačios Vakarų šalys, dėl kurių veiksmų žmonės bėga nuo karo.