VILNIUS, lapkričio 21 — Sputnik. Lenkų archeologė Anastasija Stupko-Liubčinskaja nustatė, kaip Senovės Egipte patyrę amatininkai mokė studentus. Apie tai praneša "The Art Newspaper" su nuoroda į mokslinį žurnalą "Antiquity".
Nors mokslininkai seniai suprato, kokius Senovės Egipto meno kūrinių kūrimo etapus galima išskirti, jiems retai kada pavykdavo rasti savo prielaidų įrodymų išlaikytų objektų pavyzdžiu. Stupko- Liubčinskaja sugebėjo rekonstruoti menininkų darbo metodus per tyrimus, atliktus Hačepsut — faraonės, kuri valdė apytiksliai nuo 1473 iki 1458 m. prieš mūsų erą, šventykloje. Statinys yra vakariniame Nilo krante, šalia Karalių slėnio.
Šventykloje esančios koplyčios sienos padengtos reljefais, vaizduojančiais dovanų teikimo procesiją.
"Daugybė figūrų, atkartojančių tam tikrus elementus, kartu su išskirtiniu jų išsaugojimu suteikė unikalią galimybę arčiau susipažinti su dirbusiais koplyčioje, jų darbo technologiniu procesu, organizavimu ir sąlygomis", — sako Stupko- Liubčinskaja.
Iliustracija iš tyrimo apie menininkų rengimą Hačepsut šventykloje Senovės Egipte
© Photo : Cambridge University Press / A. Hallmann
Anksčiau archeologai manė, kad pameistriai nebuvo mokomi vykdant einamus projektus. Tačiau Stupko-Liubčinskaja išaiškino, kad Hačepsut šventykloje meistrai ištaisė mokinių klaidas ir leido jiems patiems sukurti atskiras dalis.
Ji nustatė, kad mažiau patyrę menininkai kūrė figūrų liemenį, rankas ir kojas, o meistrai — veidus. Perukus iškirpo ir mentoriai, ir mokiniai, nes jų gamyba užtruko ilgai. Taip pat paaiškėjo, kad menininkai buvo suskirstyti į dvi grupes, kurių kiekviena dirbo prie savo sienos. Dėl to skyrėsi darbo kokybė ir kai kurie meniniai sprendimai.