VILNIUS, vasario 21 — Sputnik. Egipto mokslininkai atliko faraono Sekenenro Taa II mumijos kompiuterinės tomografijos tyrimus ir atskleidė naujas galvos traumų detales, įskaitant anksčiau nežinotus sužalojimus, kuriuos balzamuotojai meistriškai paslėpė. Tyrėjai siūlo naują įvykių, įvykusių prieš pat ir po faraono mirties, interpretaciją. Rezultatai paskelbti žurnale "Frontiers in Medicine".
Faraono Sekenenro Taa II, valdžiusio Aukštutinį Egiptą 1569–1554 metais prieš mūsų erą, mumija buvo aptikta 1880 metais. Pirmojo tyrimo, atlikto 1886 metais, metu buvo nustatyti keli sunkūs galvos sužalojimai, kurie sukėlė mirtį.
Mokslininkai pateikė skirtingas teorijas apie faraono mirties aplinkybes. Kai kurie manė, kad jis žuvo per mūšį su hiksais, kurie šimtą metų, maždaug nuo 1650 iki 1550 metų prieš mūsų erą, okupavo Centrinį ir Žemutinį Egiptą. Kiti darė prielaidą, kad mūšyje jis buvo sučiuptas ir hiksai jam įvykdė egzekuciją, kiti — kad jis žuvo per perversmą rūmuose.
Pastarąją versiją patvirtina tai, kad visos gausios žaizdos yra vienoje, dešinėje kaukolės pusėje, tarsi žuvusysis prieš mirtį gulėjo ant šono. Be to, bloga mumijos būklė buvo paaiškinta tuo, kad balzamavimas buvo atliktas skubotai, toli nuo karališkosios mumifikacijos dirbtuvės.
Tikroji faraono Sekenenro mirties priežastis domina istorikus, nes jo smurtinė mirtis netiesiogiai sukėlė Egipto suvienijimą. Todėl Kairo universiteto mokslininkai nusprendė pasitelkti šiuolaikines medicinos technologijas bandydami išsiaiškinti valdovo mirties detales, nepažeisdami pačios mumijos.
KT tyrimas ir vėlesnis kompiuterinis rentgeno nuotraukų apdorojimas parodė, kad faraono rankos mirties metu buvo surištos už jo nugaros, o mirtini smūgiai buvo suduoti penkiais skirtingais ginklais.
"Sekenenro mirtis greičiausiai buvo ceremoninga egzekucija. Vykdant įprastą surišto kalinio egzekuciją, vargu ar budelis suduos penkis smūgius skirtingais kampais ir skirtingais ginklais, — tyrėjos dr. Sahar Salim, Kairo universiteto radiologijos profesorės žodžius cituoja leidinys. — Tai rodo, kad Sekenenras iš tikrųjų buvo priešakyje su savo kariais ir rizikavo gyvybe, kad išlaisvintų Egiptą".
Profesorė Salim ir jos kolega, archeologas bei buvęs Egipto senienų ministras Zahi Havasas (Zahi Hawass) pirmieji panaudojo kompiuterinę tomografiją, kad ištirtų Naujosios Karalystės faraonų ir karalienių mumijas, įskaitant tokius garsius vardus kaip Hačepsuta, Tutanhamonas, Ramzis II , Tutmozis III ir Ramzis III.
"Ir tik vienas Sekenenras iš jų žuvo mūšio lauke", — pabrėžia mokslininkai.
Remdamiesi rentgeno vaizduose rastomis morfologinėmis detalėmis, tyrėjai nustatė, kad faraonui jo mirties metu buvo apie 40 metų — tai reikšmingas patikslinimas, palyginti su ankstesniais duomenimis.
Be to, kompiuterinė tomografija atskleidė svarbias Sekenenro kūno mumifikacijos detales. Pavyzdžiui, tai, jog balzamuotojai naudojo sudėtingą metodą, kad paslėptų valdovo žaizdas ant galvos po balzamuojančios medžiagos sluoksniu. Ši medžiaga yra panaši į užpildus, kurie naudojami šiuolaikinėje plastinėje chirurgijoje. Pasak tyrėjų, tai reiškia, kad mumifikacija vyko tikroje laboratorijoje, kur buvo pristatytas mirtimi nubausto faraono kūnas, o ne prastai įrengtoje vietoje, kaip buvo aiškinta anksčiau.
Mokslininkai pažymi, kad jų atradimas suteikia svarbius naujus duomenis apie lūžio tašką ilgoje Egipto istorijoje.
"Sekenenro mirtis paskatino jo įpėdinius tęsti kovą už Egipto suvienijimą ir padėjo Naujosios Karalystės pradžią", — sako Salim.
