Tuo pat metu agresyvūs NATO planai Rusijos ir Baltarusijos atžvilgiu, siautulinga rusofobija, tolesnė Latvijos militarizacija visiškai ignoruoja civilių gyventojų interesus.
Nuo lapkričio 22 iki gruodžio 4 dienomis Adažių poligone vyksta NATO pratybos "Winter Shield 2021" ("Žiemos skydas 2021") su artilerijos koviniais šaudymais ir smogiamosios aviacijos pritraukimu. Pratybose dalyvauja daugiau nei 1 500 karių iš Albanijos, Čekijos, Italijos, Islandijos, Kanados, Juodkalnijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Ispanijos, kurie Latvijoje tarnauja rotacijos principu.
NATO karių grupuotei Latvijoje vadovauja Kanados vadovybė, ir tai neturėtų sukelti sąjungininkų euforijos. Pastaraisiais dešimtmečiais Kanada kovojo tik su talibais, būdama NATO kariuomenės Afganistane sudėtyje — iki 2011 metų liepos. Kontingentą sudaro apie 3 000 karių, nuostoliai per dešimt metų — 157 žuvę, daugiau nei 2 000 sužeistų, karinės išlaidos — 11,3 mlrd. dolerių. Pasauliniame karinės galios reitinge Kanada užima 21 vietą — tarp Izraelio ir Taivano.
Kartu su pratybomis "Winter Shield 2021" Latvijoje pagal atskirą scenarijų vystosi pasienio manevrai "The Decisive Point" (lapkričio 14 d. — gruodžio 12 d.), kuriuose dalyvauja 3 000 Latvijos ginkluotųjų pajėgų karių. Tikrinamos vadovybės struktūros, logistika, kariuomenės mobilumas ir sprendimų priėmimo greitis "atliekant didelio masto karo veiksmus".
Dėl dviejų pratybų sinchronizacijos Latvijos keliai užkimšti karine technika, oro erdvė užpildyta užsienio NATO smogiamaisiais lėktuvais, o civiliai morališkai paruošti koviniam šaudymui artimiausiame kieme ar savo darže. Kasdien šaudoma iš haubicų, minosvaidžių, granatsvaidžių, kulkosvaidžių — pagal grafiką, nuo 9:00 iki 23:00. Latvijos piliečiams reikia priprasti, taip bus visada.
Anksčiau Adažių poligone vyko didelio masto tarptautinės pratybos "Namejs 2021", kuriose dalyvavo 9 300 karių iš 17 šalių. Be to, spalio 23 d. pradėjo veikti nauja oro bazė Lielvardėje, kurioje bus dislokoti NATO naikintuvai ir bombonešiai. Latvijos gynybos ministerijos vadovas Artis Pabrikas nuolat ir nepagrįstai pareiškia apie "visa apimančią" Rusijos grėsmę Baltijos šalims.
Latvijos frontas
NATO "Winter Shield 2021" bendrų manevrų tikslas – praktikuoti planavimą, tarptautinių batalionų sąveiką, artilerijos ugnies ir paramos iš oro koordinavimą. Pratybose dalyvauja Latvijos motorizuotieji pėstininkai, kaimyninės Lietuvos daliniai, vietos šauktinės kariuomenės kariai ir aljanso priešakinių pajėgų Latvijoje kovinė grupė. Apskritai "Žiemos skydas" atrodo kaip maža antibaltarusiška ir antirusiška karinė provokacija didžiulės NATO avantiūros apimti Rusiją ir jos sąjungininkes "ugnies žiedu" viduje.
Adažių poligonas yra netoli Rygos, ir maždaug už 200 kilometrų nuo Baltarusijos ir Rusijos sienų. Akivaizdu, kad visos artilerijos salvės "Latvijos fronte" yra adresuotos išskirtinai Baltarusijai ir Rusijai, nes flanguose yra sąjungininkės Estija ir Lietuva, o iš užnugario Rygą dengia Baltijos jūra.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas lapkričio 19 dieną pareiškė apie galimą amerikiečių branduolinių ginklų dislokavimą šalyse "į rytus nuo Vokietijos", tai yra, Lenkijoje ar Baltijos šalyse. Šioje tikrąja to žodžio prasme prieškarinėje situacijoje Vakarų strategine kryptimi Rusijos gynybos ministerijos radiolokacinės stotys per praėjusią savaitę aptiko 55 užsienio orlaivius, kurie atliko žvalgybą prie Rusijos sienų.
Priminsiu, kad karinės žvalgybos galutinis tikslas — sunaikinti priešą. Rusijos aviacijos ir kosmoso pajėgų naikintuvai du kartus pakilo siekdami užkirsti kelią valstybės sienos pažeidimui. Be to, karinės technikos perkėlimas į rytus užfiksuotas Lenkijos mieste Nieporente — už 100 km nuo Baltarusijos sienos.
Jei tokia padėtis Vašingtone ir Briuselyje laikoma Europos saugumo stiprinimu, tai yra itin pavojingas žaidimas JAV ir kitoms NATO valstybėms. Rimtų karinių-politinių kolektyvinių Vakarų provokacijų situacijose (kaip buvo 2008 metų rugpjūtį Pietų Kaukaze ar 2014 metų pavasarį Ukrainoje), Rusijos reagavimas pasirodo "partneriams" nenuspėjamas, greitas, kietas ir nenugalimas.
Begalinė tarptautinių pratybų serija Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje, nepagrįsti NATO karinės-politinės vadovybės pareiškimai apie neegzistuojančią Rusijos grėsmę verčia Maskvą didinti Vakarų karinės apygardos kovinį potencialą iki tokio lygio, kuris garantuotų greitą ir visišką potencialaus priešo sunaikinimą. Stoltenbergo pranešimas apie JAV termobranduolinių galvučių B61-12 judėjimą Baltijos šalių kryptimi, kur yra aerodromų tinklas, skirtas lėktuvnešiams bazuotis, neabejotinai sukels asimetrinį Rusijos branduolinių raketų artėjimą prie Šiaurės Amerikos. Sinchroniniam karinių grėsmių neutralizavimui arti ir toli — turint technologinį ir kovinį pranašumą.
Debesys kaupiasi
Visos Rusijos Vakarų karinės apygardos ir Sausumos pajėgų raketų brigados buvo aprūpintos raketų sistemomis "Iskander-M", kurios leidžia garantuotai pataikyti į bet kurį karinį objektą Rytų Europoje. Tolimojo nuotolio oro gynybos sistemos S-400 ir sunkieji naikintuvai Su-30SM, Su-35 patikimai dengia Baltarusijos ir Rusijos oro sienas.
Baltijos jūros akvatorijoje tiek kiekybine, tiek kokybine prasme dominuoja Rusijos karinis jūrų laivynas. Rusijos aukštųjų technologijų ir galingi raketiniai ginklai Pentagono ir kitų NATO šalių kovinius kosminius palydovus, antžemines gruputes ir lėktuvnešių smogiamąsias grupes paverčia bergždžiomis.
Kol kas sunki Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo "terapija" nepareikalavo ryžtingo Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu "chirurginio" įsikišimo, Baltijos šalims dar ne vėlu sustoti prie bedugnės krašto: išvesti užsienio karius ir ginklus iš savo teritorijos, normalizuoti santykius su taikiomis kaimynėmis — Baltarusija ir Rusija. Tai vienintelis kelias į regioninę taiką ir saugumą.
Ne viskas prarasta. Lapkričio 22–25 dienomis Rusijos inspektoriai tikrina karinių dalinių veiklą viename iš Latvijos regionų, kurių plotas yra apie 16 tūkst. kvadratinių metrų, siekdami "nustatyti karinės veiklos, apie kurią reikia pranešti iš anksto, mastą". Patikrinimas atliekamas pagal 2011 metų Vienos dokumentą dėl pasitikėjimo ir saugumo stiprinimo priemonių. Tai yra, Rytų Europoje išsaugoti veikiantys įtampos mažinimo mechanizmai, o militarizacijos procesas yra visiškai grįžtamas.
Priminsiu, kad reali grėsmė Baltijos šalių gyventojams šiandien yra didelis mirštamumas nuo COVID-19. Latvijoje jis septynis kartus viršija ES vidurkį. Estija užima šeštą vietą, o Lietuva — aštuntą pagal mirštamumą tarp 30 Europos Sąjungos šalių. Tuo pat metu Latvija įsigijo labai mažai vaistų COVID-19 gydymui, tikriausiai, per daug lėšų išleidžiama pasiruošimui karui su Rusija.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija