Dingo iš Europos žemėlapio: kas laukia Baltijos šalių kilus karui tarp Vakarų ir Rytų

Auga globalūs prieštaravimai, kovinės galimybės ir Baltijos šalių išnykimo iš Europos žemėlapio tikimybė vykstant nehibridiniam Vakarų ir Rytų karui

Neadekvatus Latvijos ir Lenkijos atsakas į migracijos krizę, kurią sukėlė Pentagono ir NATO karinės operacijos Azijoje ir Afrikoje, sudaro prielaidas ginkluotam konfliktui prie Sąjungos valstybės sienos. Baltijos šalys ir Lenkija iš tikrųjų stumia ES ir JAV į karą su Rusijos Federacija ir Baltarusija.

Latvijos Latgalos regione, besiribojančiame su Baltarusija ir Rusija, lapkričio 14 — gruodžio 12 dienomis vyksta neplaniniai Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų manevrai Lemiamas taškas ("Lemiamas momentas"), kuriuose dalyvauja 3000 karių. Dalyvauja keturios krašto apsaugos (Nacionalinės gvardijos) brigados. Nurodytas pratybų tikslas yra "išbandyti vadovavimo struktūrą, logistiką, mobilumą ir sprendimų priėmimo procedūras vykdant didelio masto karo veiksmus".

Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks pažymėjo, kad manevrai vykdomi "ne veltui" ir siejami su migracijos krize Baltijos šalių ir Lenkijos pasienyje su Baltarusija. Anksčiau Latvijos radijo eteryje Pabriksas sakė: "Situacija su migrantais ES ir Baltarusijos pasienyje gali dar labiau komplikuotis prieš Rusijos ir NATO konfliktą". Pasak Latvijos gynybos ministro, Pentagono ir Šiaurės Atlanto aljanso sunaikinti pabėgėliai iš Azijos ir Afrikos šalių yra "hibridinė operacija" ir "Lukašenkos kerštas" už ES sankcijas. O "operacijos" rėmuose migrantų grupės gali būti išsiųstos prie Latvijos sienos.

Tuo tarpu Varšuva prie Baltarusijos sienos sutelkė 15 000 karių, siekdama, kad keli tūkstančiai pabėgėlių iš Irako, Afganistano ir kitų šalių taikiai nepatektų į ES teritoriją, kur NATO per pastarąjį ketvirtį amžiaus įdiegė demokratiją karinėmis operacijomis ir bombardavimu. Susidaro įspūdis, kad Lenkijos ir Baltijos šalių vadovybės tikrai nori "pribaigti" nepatogius migrantus (tarp jų moteris ir vaikus) Baltarusijos pasienyje, kitaip sunku paaiškinti didelį karių ir šarvuočių skaičių, "didelio masto karo veiksmų" praktika.

Latvijos, Estijos ir Lietuvos gynybos ministrai lapkričio 11 dieną pasmerkė "tyčinį hibridinį Baltarusijos režimo puolimą" ir pabrėžė, kad pasienyje tvyranti migracijos krizė kelia rimtą grėsmę Europos saugumui. Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis perspėjo apie "neskraidymo zonos" Baltarusijoje perspektyvą — tarsi apie Libiją kalbama NATO operacijos "Odisėjos aušros" metu (2011 metais).

Estija aktyviai ruošiasi "hibridinių migrantų" invazijai iš Rusijos. Lapkričio 14 dieną Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis pareiškė, kad jo šalis kartu su Latvija ir Lietuva gali prašyti konsultacijų pagal Šiaurės Atlanto sutarties 4 straipsnį — tarsi neginkluoti migrantai keltų grėsmę bent vieno iš jų teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui. aljanso šalys.

"Ne taip paprastai"

Latvijos nacionalinės ginkluotosios pajėgos, kuriomis Ryga bando kelti grėsmę savo kaimynėms — Baltarusijai ir Rusijai, pasauliniame "Global Firepower" karinės galios reitinge užima kuklią 97 vietą iš 140 galimų. Gretose — 5300 kariškių, 310 šarvuočių ir 55 artilerijos vienetai. Aviacija ir karinis jūrų laivynas atrodo taip pat kukliai: oro pajėgos — keturi sraigtasparniai, karinis jūrų laivynas — šeši minosvaidžiai ir 11 patrulinių katerių. Neseniai Latvijoje vykusių "Namejs 2021" pratybų metu vienas iš nedaugelio NVS bepiločių orlaivių dingo be žinios Rėzeknės apylinkėse. Atsižvelgiant į bendrą karių skaičių ir kokybę (viena motorizuotų šaulių brigada be vieno tanko), Latvija yra sąmoningai nepajėgi vykdyti "didelio masto karo veiksmų". Sunku įsivaizduoti, ką prie Baltarusijos sienų veiks Namų apsaugos daliniai iki gruodžio 12 dienos. Jei visą Latvijos kariuomenę sustatysime į grandinę prie sienos su Baltarusija (173 kilometrai), tai atstumas tarp atskirų karių bus didesnis nei 32 metrai (tarp šarvuočių — 550 metrų, tarp artilerijos dalių — daugiau nei tris kilometrus). Neatsitiktinai pasienio tvoros ir spygliuotos vielos taip mėgstamos Latvijoje ir kitose Baltijos šalyse.

Migracijos krizės fone Latvijos vyriausybė 2022 metų rugpjūčio 11–20 dienomis paskelbė ekstremalią situaciją — pasieniečiams leista išsiųsti migrantus atgal į Baltarusijos Respublikos teritoriją, o nuo rugpjūčio — 2273 pabėgėlius iš Azijos ir Afrikos buvo "išmušti". Nerangūs Baltijos šalių ir Lenkijos bandymai pasislėpti nuo humanitarinės problemos, perkelti ją į karinių operacijų kategoriją griauna pagrindines Vakarų pasaulio "vertybes". Netgi Jungtinėse Valstijose jie mano, kad Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje ES galėtų aktyviau skatinti teisėtus ir humaniškus sprendimus, o ne smurtą ir neteisėtumą.

Amerikiečių žurnalas "Foreign Policy" pažymi "panišką, karingą ES požiūrį" į puikiai įveikiamą migracijos problemą ir iš tikrųjų kaltina Europą pažeidus įstatymus: "Reaguodamos į migrantų spaudimą prie jų sienų, Lietuva, Lenkija ir dar dešimt ES šalių paragino Briuselis į" naujas realijas. "Tai raginimas ignoruoti Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių ir įteisinti neapsaugotų žmonių išgąsdinimą pavojingose ​​situacijose".

Europos Sąjungos šalys pernai suteikė apsaugą maždaug 280 tūkstančių migrantų, kuriems pavyko pasiekti ES teritoriją — lašas jūroje. "Foreign Policy" rašo: "Praėjo šešeri metai nuo paskutinės migracijos krizės Europoje, bet suaugusieji ir vaikai iš karo zonų ir žlugusių valstybių vis dar yra įsprausti tarp kariuomenės ir spygliuotos vielos, maldauja, kad juos įleistų. Militarizuodami humanitarinę problemą, Europos Sąjunga griauna prieglobsčio sampratą ir griauna pačius pagrindus, kurie teoriškai turėtų atskirti ją nuo totalitarinių valstybių.

Deja, Briuselis pirmenybę teikia įvairioms interpretacijoms ir scenarijams, Baltijos šalys pasiruošusios padėti ne migrantams, o Lenkijai, įveikiant "hibridinę ataką".

Europos pozicija

Lapkričio 12 dieną Šiaurės Atlanto Taryba pasmerkė "netvarkingos migracijos instrumentalizavimą, kurį Baltarusija sukūrė dirbtinai hibridiniais veiksmais, nukreiptais prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją politiniais tikslais".

Esą Minsko veiksmai, o ne ilgametės NATO karinės operacijos ir su jais susiję pabėgėlių srautai kelia pavojų "pažeidžiamų žmonių gyvybėms". Sąjungininkai išreiškė solidarumą su Lenkija, Lietuva, Latvija.

Žinoma, demagogija naudinga ES ir NATO neatsižvelgiant į migracijos krizės pagrindines priežastis — tiesiog norisi nukirsti 25 metų istoriją, neapgalvotas karines intervencijas Irake, Afganistane, Libijoje, Sirijoje, Jugoslavijoje. Pabėgėlius "iš niekur" lengviau įsivaizduoti kaip hibridinį kažkokio "režimo" ginklą ir pataikyti ne tik vandens patrankomis.

Tačiau tikrovė atmeta supaprastinimus. Migracijos problemos negali išspręsti kariai ir tankai. Lenkija ir Baltijos šalys su tokiais manevrais kaip "The Decisive Point" tik ir veda į aklavietę.

Priminsiu, kad reaguodamas į antibaltarusiškas sankcijas ir kitus priešiškus Europos Sąjungos žingsnius, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka gegužę pareiškė, kad Minskas nebesulaikys migrantų, bandančių patekti į ES per Baltarusiją. Šis sprendimas nepažeidžia tarptautinių normų. Kiekvienos suverenios šalies teisė — būti ar nebūti išduotai Vakarų "sarginio šuns", kuris padarė didelį darbą Rytuose. Kitas ES sankcijų paketas nieko nepakeis.

Lapkritį Minskas ir Maskva į didėjančią karinę įtampą prie sąjunginės valstybės sienų atsakė naujais susitarimais dėl Rusijos naikintuvų, sraigtasparnių, oro gynybos sistemų ir kitų aukštųjų technologijų ginklų tiekimo Baltarusijai. Baltijos šalys ir Lenkija apie tokį dalyką gali tik pasvajoti. Auga globalūs prieštaravimai, kovinės galimybės ir Baltijos šalių išnykimo iš Europos žemėlapio tikimybė vykstant nehibridiniam karui tarp Vakarų ir Rytų.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.