VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. Mokslininkai nustatė Lenkijoje, Stajnia oloje, rasto pakabuko iš mamuto kaulo amžių — 41 500 metų. Šiandien tai seniausias žmogaus sukurtas dekoratyvinio meno daiktas Eurazijos teritorijoje. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale "Scientific Reports".
Šiuolaikinės rūšies žmonės Vidurio ir Vakarų Europoje pradėjo gyventi maždaug prieš 42 000 metų. Ankstyviausi radiniai iš mamuto kaulų su brūkšniais ar geometriniais motyvais datuojami maždaug tuo pačiu laiku. Tačiau iki šiol daugumą šių dirbinių buvo sunku vienareikšmiškai priskirti papuošalams, taip pat kilo klausimų dėl tikslaus jų datavimo.
Naujajame tyrime jo autoriai — mokslininkai iš Makso Planko evoliucinės antropologijos instituto Vokietijoje, Bolonijos universiteto Italijoje, Vroclavo universiteto Lenkijoje, Lenkijos geologijos instituto ir Lenkijos mokslo akademijos Sistematikos ir evoliucijos instituto — pateikia įrodymų, kad 2010 metais Lenkijoje, Stajnia oloje, rastas iš mamuto kaulo iškaltas nedidelis ovalus daiktas yra seniausias Eurazijos asmeninis papuošalas, kurį naudojo vienas pirmųjų Homo sapiens atstovų žemyne.
Papuošalas buvo rastas kartu su instrumentu iš arklio kaulo, žinomu kaip yla, ir kaulų fragmentais. Iš pradžių visas radinių kompleksas buvo datuojamas diapazonu nuo 42 iki 37 tūkstančių metų. Dabar autoriai šiam radiniui pritaikė pažangius radioaktyviosios anglies datavimo metodus ir patikslino jo amžių.
"Tikslaus šio papuošalo amžiaus nustatymas buvo esminis dalykas siekiant nustatyti jo kultūrinį tapatumą, ir mes labai patenkinti rezultatu", – Makso Planko evoliucinės antropologijos instituto pranešime spaudai cituojami pirmosios straipsnio autorės, Bolonijos universiteto radioaktyviosios anglies laboratorijos direktorės Sahros Talamo žodžiai.
"Naujausių radioaktyviųjų anglies metodų naudojimas leidžia minimizuoti imties dydį ir gauti labai tikslias datas su labai mažu klaidų diapazonu. Jei norime rimtai išspręsti ginčą apie tai, kada paleolito grupėse pasirodė menas, turime datuoti šiuos papuošalus naudodami radioanglį, ypač tirdami tuos, kurie buvo rasti ankstesnių lauko tyrimų metu arba sudėtingose stratigrafinėse sekose", — priduria mokslininkė.
Pakabuko dekorą sudaro daugiau nei 50 taškų, išdėstytų netaisyklingos kilpos pavidalu. Panašių raštų taškų linijų pavidalu archeologai aptikdavo ant artefaktų iš Švabijos Juros kalnų grandinės pietvakarių Prancūzijoje, kurie taip pat datuojami ankstyvuoju Homo sapiens įsikūrimo Europoje laikotarpiu.
Tirdami pakabuką, tyrėjai naudojo mikrotomografinio skenavimo ir 3D modeliavimo metodus, kurie leido virtualiai rekonstruoti pakabuką ir atlikti tikslius matavimus.
"Šis papuošalas demonstruoja didelį Homo sapiens grupės narių, kurie užėmė šią vietą, kūrybiškumą ir nepaprastai išvystytus rankdirbystės įgūdžius, — sako dar viena tyrimo autorė Wioletta Nowaczewska iš Vroclavo universiteto. — Plokštės storis yra apie 3,7 milimetro, o tai liudija apie stulbinamą tikslumą pjaustant duobutes ir dvi skylutes įvėrimui".
Mokslininkai spėja, kad duobučių raštas, panašus į vėlesnių papuošalų raštus, rastus kitose Europos dalyse, galėjo reikšti medžiotojų skaičiavimus, kur buvo pažymėtas nužudytų gyvūnų skaičius, arba žymėjimus, atitinkančius Mėnulio ar Saulės ciklą.