VILNIUS, gruodžio 5 — Sputnik. TSRS galėjo ir toliau egzistuoti demokratinėje savanoriškos sąjungos versijoje, tačiau tam ji turėjo būti pritaikyta prie naujų realijų, ko nepavyko padaryti per Perestroikos metus, tokią nuomonę išreiškė RIA Novosti paskutinis Tarybų Sąjungos prezidento atstovas spaudai Andrejus Gračiovas, kuris Prancūzijoje išleido knygą "Paskutinė TSRS diena" (pranc. "Le jour ou l'URSS a disparu").
Knyga pasirodė lapkričio pabaigoje. Buvusio Michailo Gorbačiovo padėjėjo teigimu, publikacijos priežastimi tapo Tarybų Sąjungos žlugimo 30-metis. Knygoje jis surinko prisiminimus apie istorinius įvykius, buvusius prieš TSRS žlugimą, panagrinėjo geopolitinės katastrofos — Tarybų Sąjungos išnykimo — priežastis, jos pasekmes šaliai ir visam pasauliui.
"Ši tema aktuali tuo, kad TSRS, pirma, visą XX amžių buvo labai svarbus politinis, geostrateginis veiksnys, buvo didžiulė valstybė, vėliau tapusi supervalstybe ir kartu su JAV valdžiusi dvipolį pasaulį per šaltąjį karą. Antra, todėl, kad Perestroikos metu prasidėję procesai privedė prie šio šaltojo karo pabaigos, o tai reiškia — prie milžiniškų pasekmių visai pasaulio politikai", — mano knygos autorius.
Be to, pažymėjo jis, nepaisant praėjusių 30 metų, Tarybų Sąjunga, kurios nebėra, ir toliau primena apie save — ir buvusios TSRS teritorijoje, nes ten tebesitęsia dar neišspręsti ar net nauji konfliktai.
Kalbėdamas apie tai, ar TSRS galėjo ir toliau egzistuoti, buvęs Gorbačiovo atstovas spaudai pareiškė, kad tam reikėjo ją pritaikyti naujam pasauliui ir naujai visuomenei, tam ir buvo skirti 6 Perestroikos metai, tačiau to nepavyko padaryti.
"Vienas iš paprastų atsakymų į klausimą, ar TSRS galėjo išlikti, yra tai, kad TSRS po pasirašymo naujos sąjunginės sutarties, kuri buvo planuota 1991 m. rugpjūčio mėn., galėtų toliau egzistuoti demokratine savanoriškos sąjungos versija", — mano agentūros pašnekovas.
Anot Gračiovo, Gorbačiovas mano, kad Tarybų Sąjungą išsaugoti sutrukdė du įvykiai: 1991 metų rugpjūčio pučas Maskvoje ir trijų prezidentų, prisiėmusių atsakomybę už šalies iširimą, Belovežo susitikimas.
"Tačiau tai paviršutiniškas atsakymas, nes reikia paklausti — kokia forma galėjo išlikti TSRS? Tokia, kokia ji buvo sukurta? Žinoma, ne, nes ji priklausė nuo žiauraus, represinio, totalitarinio režimo. Tai nebuvo savanoriška asociacija, tai buvo savotiškas ideologinis Rusijos imperijos tęsinys su atsilikusia, archajiška ir nekonkurencinga ekonomika... Galima sakyti, kad Perestroika buvo paskutinis šansas išsaugoti Tarybų Sąjungą, kuri, deja, sugriuvo", — apibendrino buvusio TSRS prezidento bendražygis.
Iš tikrųjų Tarybų Sąjunga nustojo egzistuoti 1991 m. gruodžio 25 d., kai Tarybų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas kreipdamasis į sovietų žmones paskelbė apie savo prezidentavimo nutraukimą. Prieš tai gruodžio 8 dieną Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos lyderių buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo paskelbta apie TSRS egzistavimo pabaigą ir įkurta Nepriklausomų valstybių sandrauga (NVS). Šis aktas įėjo į istoriją kaip Belovežo susitarimas.
Dar 1990 metais visos sąjunginės respublikos priėmė valstybės suvereniteto deklaracijas. Siekiant sustabdyti šalies skilimą, 1991 metų kovo 17 dieną buvo surengtas referendumas dėl TSRS išsaugojimo. Tuomet "už" balsavo 76,4 proc. dalyvavusių balsavime. Remiantis 1991 m. pavasario ir vasaros referendumo rezultatais, buvo parengtas Suverenių respublikų sąjungos sutarties projektas, kurio pasirašymas buvo numatytas rugpjūčio 20 d. Tačiau tai neįvyko dėl bandymo įvykdyti valstybės perversmą 1991 m. rugpjūčio 19–21 d., kuris įėjo į istoriją kaip Rugpjūčio pučas.