KGB veteranas papasakojo apie slaptų pranešimų Gorbačiovui nutekėjimą

Iš šių ataskaitų Gorbačiovas turėjo galimybę nuolat gauti svarbiausią informaciją apie beveik visų pagrindinių valstybės valdžios struktūrų silpnas ir lengvai pažeidžiamas vietas be jokių nutylėjimų ir pagražinimų

VILNIUS, rugpjūčio 22 — Sputnik. Slaptos ataskaitos apie padėtį TSRS, kurias KGB surašė devintojo dešimtmečio pabaigoje TSKP CK generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui, atsidurdavo valstybių, suinteresuotų Tarybų Sąjungos žlugimu, užsienio agentų rankose, straipsnyje žurnalui "Nacionalnaja oborona" ("Krašto apsauga") papasakojo buvęs TSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) pareigūnas, atsargos pulkininkas Jurijus Kobiakovas.

1986–1988 m. Kobiakovas vadovavo TSRS KGB penktojo direktorato antrajam skyriui, o 1988–1991 m. buvo aktyvaus rezervo karininkas, dirbo TSKP CK ir TSRS prezidento administracijoje.

Anot jo, devintojo dešimtmečio pabaigoje "kai kuriais atvejais atsitiko kažkas, ką sunku paaiškinti".

1987–1989 m. iš TSRS KGB jo pavedimu Gorbačiovui kiekvieną ketvirtį buvo siunčiama speciali analitinė ataskaita, kurią pasirašė KGB pirmininkas, iki 1988 m. — Viktoras Čebrikovas, o vėliau Vladimiras Kriučkovas, pažymėjo Kobiakovas.

"Šį dokumentą rengė specialiai sukurta aukštos kvalifikacijos analitikų grupė. Tuo pačiu metu buvo naudojamas plačiausias informacijos šaltinių spektras — ir žvalgybos, ir kontržvalgybos šaltiniai, ir atviri (socialiniai tyrimai, publikacijos sovietinėje ir užsienio žiniasklaidoje, ir ir taip toliau)", — parašė Kobiakovas.

Pasak jo, šiose santraukose pakankamai išsamiai, o svarbiausia, be nutylėjimų ir pagražinimų, buvo pateikiamas tikras dinamiškai besivystančios situacijos šalyje vaizdas visais jos aspektais — politiniu, ideologiniu, socialiniu ir ekonominiu, nacionaliniu, kultūriniu ir humanitariniu.

"Buvo konkrečiai nurodomos klaidos ir trūkumai valdžios struktūrų darbe, dėl kurių atsirado arba galėjo atsirasti socialinė įtampa, nepasitenkinimo tarp įvairių gyventojų grupių padidėjimas. Buvo sistemingai pranešama apie veiksnius, neformalias grupes ir struktūras, kurie kėlė galimą grėsmę Sovietų režimui ir socialistinei sistemai", — pažymėjo Kobiakovas.

Gorbačiovas, tam, kad galėtų priimti tinkamus sprendimus, turėjo galimybę iš šių ataskaitų nuolat gauti svarbiausią informaciją apie beveik visų pagrindinių valstybės valdžios struktūrų silpnas ir lengvai pažeidžiamas vietas, pridūrė Kobiakovas.

"Reikėtų pažymėti, kad visa TSRS KGB gauta ir išanalizuota informacijos apimtis davė pagrindą daryti nedviprasmišką išvadą — tais metais nebuvo objektyvių priežasčių neišvengiamam TSRS, kaip vienos iš supervalstybių, žlugimui", — pabrėžė Kobiakovas.

Daugelis tuomet TSRS kilusių problemų buvo labai rimtos, joms pašalinti reikėjo nepaprastų valstybės pastangų, tačiau jos nebuvo lemtingos Tarybų Sąjungos likimui su viena sąlyga — kad aukščiausioji TSRS vadovybė ir konkrečiai Gorbačiovas laiku imsis tinkamų ir adekvačių priemonių padėčiai šalyje stabilizuoti, tačiau tai neįvyko, pažymėjo buvęs KGB pareigūnas.

"Be to, iš kelių požymių paaiškėjo, kad slaptų TSRS KGB analitinių pranešimų, skirtų asmeniškai generaliniam sekretoriui Gorbačiovui, turinys tapo žinomas ratuose, kurie iš esmės dirbo užsienio valstybių interesais ir buvo suinteresuoti Tarybų Sąjungos susilpnėjimu ir žlugimu", — parašė Kobiakovas.

Visų pirma tai suteikė užsienio agentams "galimybę imtis priemonių aktyviai formuoti vadinamąją "penktąją koloną" (pusiau teisinės opozicijos struktūros, įtakos agentai, ypač ideologinėje sferoje, žiniasklaidoje ir kt.)", — pažymėjo Kobiakovas.

Pasak jo, dėl to TSRS KGB pirmininkas Vladimiras Kriučkovas nusprendė nustoti rengti tokias analitines ataskaitas.

1991 metais, rugpjūčio 19 d. naktį, aukščiausios TSRS vadovybės atstovai, nesutikdami su sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo reformų politika, įsteigė TSRS nepaprastosios padėties valstybinį komitetą (GKČP). Pagrindinis GKČP narių ir jų šalininkų tikslas buvo užkirsti kelią Sąjungos likvidavimui, kuris, jų teigimu, turėjo prasidėti rugpjūčio 20 d., pasirašant naująją Sąjungos sutartį. Pagal susitarimą TSRS turėjo būti pertvarkyta į federaciją. Naujoji federalinė valstybė turėjo būti pavadinta Suverenių Sovietinių Respublikų Sąjunga. Tuo metu kiekviena sąjunginė respublika turėtų teisę atsiskirti nuo TSRS ir suformuoti nepriklausomą valstybę.

1991 metų rugpjūtį į GKČP įėjo TSRS viceprezidentas Genadijus Janajevas, TSRS ministras pirmininkas Valentinas Pavlovas, TSRS vidaus reikalų ministras Borisas Puga, TSRS gynybos ministras Dmitrijus Jazovas, TSRS Valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkas Vladimiras Kriučkovas, TSRS Gynybos tarybos pirmininko pirmasis pavaduotojas Olegas Baklanovas, TSRS valstiečių sąjungos pirmininkas Vasilijus Starodubcevas, TSRS valstybės įmonių ir pramonės objektų, statybos, transporto ir ryšių asociacijos prezidentas Aleksandras Tiziakovas.

Juos aktyviai parėmė TSRS Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Anatolijus Lukjanovas, TSRS gynybos ministro pavaduotojas, vyriausiasis sausumos pajėgų vadas Valentinas Varenikovas, TSKP CK Bendrojo skyriaus vedėjas Valerijus Boldinas, TSKP CK Politinio biuro narys Olegas Šeninas, TSRS prezidento saugumo viršininkas Vladimiras Medvedevas, TSRS prezidento rezidencijos saugumo Forose viršininkas Viačeslavas Generalovas, TSRS KGB pirmininko pavaduotojas Genijus Agejevas ir kai kurie kiti.

Rugpjūčio 19 dienos "Tarybų Sąjungos vadovybės pareiškime" buvo paskelbta apie tariamą Michailo Gorbačiovo nesugebėjimą eiti prezidento pareigas dėl sveikatos būklės ir apie TSRS prezidento įgaliojimų perdavimą Genadijui Janajevui, taip pat apie nepaprastosios padėties įvedimą tam tikrose šalies vietovėse šešių mėnesių laikotarpiui.

Pasipriešinimui GKČP veiksmams vadovavo RSFSR prezidentas Borisas Jelcinas, kuris savo dekretais kvalifikavo komiteto sukūrimą kaip pasikėsinimą įvykdyti valstybės perversmą ir perleido Sąjungos valdžios organus RSFSR prezidentui.

Rusijos Aukščiausioji Taryba paskelbė GKČP neteisėtu. Jelcino šalininkai pastatė barikadas prie Baltųjų rūmų. Šie įvykiai sukėlė prieštaringą reakciją Rusijos regionuose ir TSRS respublikose. Dauguma Vakarų šalių griežtai pasmerkė GKČP. Rugpjūčio 22 d. GKČP veikla buvo nutraukta, jos nariai ir nemažai rėmėjų buvo areštuoti.