VILNIUS, gruodžio 7 — Sputnik. Šiuo metu savo būstą norėtų pakeisti 42 proc. Lietuvos gyventojų, rodo "Swedbank" užsakymu atliktas gyventojų tyrimas.
Pažymima, kad konkrečių planų tai įgyvendinti per ateinančius trejus metus turi 15 proc. gyventojų, o viena iš dažniausiai nurodomų būsto keitimo priežasčių yra noras gyventi modernesniame ar geresnės kokybės name ir siekis turėti didesnio energinio efektyvumo būstą.
"Gyventojų poreikis ieškoti naujesnio, komfortiškesnio ir mažesniu energijos suvartojimu išsiskiriančio būsto išlieka didelis. Tai patvirtina ir mūsų būsto paskolų portfelis, kuriame didesniąją dalį išduodamų būsto paskolų sudaro finansavimas naujos statybos butui ar namui įsigyti. Be to, šįmet išryškėjo nauja tendencija — gyventojai vis dažniau domisi galimybėmis pagerinti turimo būsto energinį naudingumą, sumažinant jo išlaikymo išlaidas", — teigia "Swedbank" Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato.
Jo teigimu, gyvenimas pandemijos metu prisidėjo prie gyventojų noro pakeisti turimą būstą arba pagerinti įvairias jo ypatybes.
Atliktas tyrimas tuo pačiu parodė, kad be išvardintų priežasčių keltis į naujus namus gyventojus taip pat motyvuoja noras gyventi patogesnėje vietoje arba tylesnėje aplinkoje.
Privačių klientų tarnybos vadovas teigia, kad Vilniaus gyventojai pirmenybę teikia aukštesnės kokybės namams, tylesnei gyvenamajai aplinkai ir strategiškai patogesnei lokacijai.
Pasak jo, 20 proc. respondentų, ketinančių persikelti į individualų namą, yra jauni 25–34 metų amžiaus sulaukę asmenys.
Tyrimo rezultatai rodo, kad ekonomiškesniu būsto variantu dažniau domisi 35–55 metų amžiaus respondentai, o būsto modernumas ir kokybė labiausiai rūpi 45–54 m. sulaukusiems gyventojams.