Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė "Sausio 13-osios bylos" posėdžių datas

Šių metų kovo pabaigoje Apeliacinis teismas pakeitė bausmes 16 iš 67 anksčiau nuteistų, sugriežtindamas bausmes Meliui ir Ivanovui
Sputnik
VILNIUS, gruodžio 8— Sputnik. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylą dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto su gautais nuteistųjų ir advokatų skundais pradės nagrinėti kitų metų vasarį.
Kaip rašo teismo spaudos tarnyba, pirmasis posėdis numatytas vasario 23 d., 9:00.
Taip pat posėdžiai vyks vasario 24 dieną, kovo 2-3 ir 9-10 dienomis.
"Didvyris" ir "Sausio 13-osios byla". Lietuva nuolat užsitraukia gėdą istoriniame fronte
Sausio 13-osios įvykiai ir teismas
1991 metų sausio 13-osios naktį prie Vilniaus televizijos bokšto įvyko ginkluotas susirėmimas. Lietuva be įrodymų tvirtina, kad jį pradėjo sovietų kariai. Per susirėmimus žuvo daugiau nei dešimt žmonių, daugiau nei 600 buvo sužeisti.
Pirmą kartą nuosprendis dėl "Sausio 13-osios bylos" paskelbtas 2019 metų kovo pabaigoje. Prieš teismą asmeniškai stojo tik du kaltinamieji — rusas, Rusijos kariuomenės atsargos pulkininkas Jurijus Melis ir buvęs kariškis Genadijus Ivanovas. Jie buvo nuteisti kalėti atitinkamai septynerius ir ketverius metus. Taip pat 67 piliečiai buvo nuteisti už akių, jie gavo skirtingas terminus.
Nausėda paragino nekreipti dėmesio į Rusijos arešto orderius "Sausio 13-osios byloje"
Šių metų kovo pabaigoje Apeliacinis teismas bausmes pakeitė 16 iš 67 anksčiau nuteistųjų. Meliui ir Ivanovui buvo sugriežtinta bausmė. Pirmasis gavo dar trejus metus nelaisvės, o antrajam laisvės atėmimo terminas buvo padidintas iki penkerių metų.
Rusijos ambasada Lietuvoje Melio bausmės sugriežtinimą pavadino pasityčiojimu, o Apeliacinis teismas veikė taip, kad įtiktų valdžiai, besilaikančiai rusofobiško kurso, pažeidžiančio tiek tarptautinę, tiek Lietuvos teisę.
Rusijoje teismo procesas "Sausio 13-osios byloje" pavadintas "gėdingu teismo procesu". Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad Vilnius savo veiksmais prieštarauja tarptautinės teisės ir logikos normoms.
Paskelbus nuosprendį, Rusijos Federacijos tyrimų komitetas Vilniaus apygardos teismo teisėjams iškėlė baudžiamąsias bylas. Kaip pabrėžė Tyrimų komitetas, jie rusams skyrė akivaizdžiai neteisingas nuosprendžius. Rusija primena, kad jos piliečiai buvo teisiami už nusikaltimus, kurių nepadarė, o Vilnius taiko grįžtamąją įstatymų galią.