VILNIUS, gruodžio 12 — Sputnik. Lietuvos oro uostų ir Kinijos bendrovės "Nuctech" sandoris dėl bagažo patikros sistemos įsigijimo pripažintas kaip "keliantis grėsmę nacionalinio saugumo interesams", sakoma teismo nuosprendyje.
Vilniaus apygardos administracinis teismas antradienį atmetė "Nuctech" ir jos partnerės Lietuvoje įmonės "Inta" skundą.
"Nuctech" ir "Inta" teismo prašė panaikinti šių metų vasarį priimtą Vyriausybės nutarimą, kai patikros metu Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija nustatė "Nuctech" ryšius su Kinijos vyriausybe, dėl kurių sandorio sudarymas su įmone, leidžiant jai prisijungti prie ypatingos svarbos sistemų, nėra galimas.
Skundą atmetęs teismas atsižvelgė į Vyriausybės atstovų argumentus ir nustatė, kad sandorio patikra buvo atlikta pagrįstai, o komisija ir Vyriausybė nepadarė jokių procedūrinių pažeidimų.
"Krašto apsaugos ministerija toliau siekia stiprinti nacionalinio saugumo interesų apsaugą sudarant sandorius dėl techninės ir programinės įrangos įsigijimų, todėl siūlo įstatymų pakeitimus, kurie palengvintų tokių pirkimų vykdymą ir nustatytų aiškius kriterijus, kuomet įranga galėtų būti įsigyjama tik iš patikimų valstybių tiekėjų", – sakė krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius.
Šiuo metu KAM inicijuoja Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimus, kuriais siekiama suvaldyti rizikas nacionaliniam saugumui, kylančias dėl nepatikimų techninės bei programinės įrangos ar paslaugų naudojimo.
Įstatymų pakeitimai nustatytų pareigą konkursuose iškart atmesti pasiūlymus, jei perkamų prekių tiekėjas, subtiekėjas, gamintojas ar juos kontroliuojantis asmuo yra iš valstybių, kurių tiekėjai, subtiekėjai, gamintojai ar įrangos palaikytojai nelaikomi "patikimais".
Lietuvos politikai ne kartą ragino valdžią atsisakyti Kinijos įrangos tiekėjų, nes įžvelgia šioje įrangoje "grėsmę nacionaliniam saugumui". Panašūs pareiškimai ne kartą skambėjo Rusijos ir Baltarusijos įmonių atžvilgiu.
Gegužės mėnesį Lietuva įstatymų leidybos lygmeniu uždraudė šalims, nepriklausančioms Europos Sąjungai, NATO, Europos laisvosios prekybos asociacijai ir (arba) Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai, dalyvauti plėtojant 5G tinklus savo teritorijoje. Taip pat jos negalės dalyvauti respublikos elektroninių ryšių rinkoje.
Daugelis ekspertų pastebėjo, kad dėl kiniškos įrangos atsisakymo Baltijos šalys už 5G turės mokėti daugiau ir tai turės įtakos paslaugų kainai vartotojams.