Lietuvoje 66 tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių nedirba ilgiau nei metus

Ilgalaikiai bedarbiai — tai dažniausiai žmonės, kurie turi sveikatos problemų, ribotą darbingumą, prižiūri ir slaugo kitus šeimos narius arba turi priklausomybių bei psichologinių problemų
Sputnik
VILNIUS, gruodžio 17 — Sputnik. Ilgalaikių bedarbių gretas Lietuvoje augina ekonomikos sukrėtimai, praneša Užimtumo tarnybos spaudos tarnyba.
Anot pranešimo, 66 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų nedirba jau daugiau nei metus. Nuo vasaros palaipsniui jų mažėja, tačiau ilgalaikių bedarbių skaičius vis dar yra 1,3 proc. didesnis nei prieš metus. Tai — 37,5 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų.
Darbo rinkos 20 metų stebėsena rodo, kad ilgalaikių bedarbių srautai didėja krizių laikotarpiais. Vidutinis metinis jų skaičius sparčiai augo 2000-2004 m. po Rusijos krizės ir buvo pasiekęs 47 proc. visų bedarbių.
Užimtumo tarnyba: mokami testai neišaugino klientų srauto
Mažiausiai ilgalaikių bedarbių buvo registruota 2008 m. — tik 3,8 tūkst. darbo ieškančių asmenų turėjo šį statusą (5,1 proc.). Nedidelis ilgalaikių bedarbių skaičius buvo stebimas ir 2009 m. — 15,7 tūkst. (7,7 proc.).
2010-2014 m. po pasaulinės finansų krizės irgi buvo pasiekta 47 proc. riba. Per koronaviruso pandemiją šis skaičius nuosekliai didėjo, tačiau ankstesnių lygių nepasiekė. Šis skaičius pradėjo augti pernai balandį. Pikas pasiektas šių metų birželį, kai ilgai nedirbantys asmenys sudarė 43,6 proc. visų darbo neturinčių asmenų. Prieš pandemiją jų buvo 27,2 tūkst. (17,3 proc.).
"Dabartinė situacija vis dėlto skiriasi nuo ankstesnių sunkių laikotarpių. Po pirmųjų pandemijos metų šoko darbo rinka gana greitai atsistatė, bet vis dar yra išbalansuota. Kaip niekada anksčiau šiais metais augo darbo paklausos tempai. Nors darbo pasiūla nuosekliai mažėjo, bet nepakankamai, kad tenkintų darbdavių poreikius ir būtų užpildomos laisvos darbo vietos", — pasakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis.
Statybų bendrovė Lietuvoje atleis visus darbuotojus
Šiuo metu tarp apskričių didžiausia ilgalaikių bedarbių dalis — Alytaus ir Tauragės apskrityse (atitinkamai 43,4 proc. ir 40,6 proc.). Mažiausiai ilgalaikių bedarbių — Klaipėdos apskrityje (25,8 proc.).
Tarp savivaldybių daugiausia ilgalaikių bedarbių — Lazdijų rajono savivaldybėje (67,4 proc.). Kas antras bedarbis ilgalaikis — Kazlų Rūdos (52,7 proc.), Kalvarijos (49,1 proc.) ir Šiaulių r. (49,1 proc.) savivaldybėse.
Mažiausiai ilgalaikių bedarbių — Klaipėdos rajono savivaldybėje (16,5 proc.), Pakruojo (20,4 proc.) ir Širvintų (20,8 proc.) savivaldybėje.
COVID-19 pandemija skaudžiausiai darbo rinkoje palietė vyresnio amžiaus žmones
Pažymima, jog 198 Užimtumo tarnyboje registruotų asmenų nedarbo trukmė yra ilgesnė nei 10 metų. Jų duomenys šiuo metu analizuojami ir individualiai vertinami: kaip žmonės naudojasi darbo rinkos paslaugomis, priima ar vengia priimti darbo pasiūlymus.
Anot Užimtumo tarnybos, daugelio šių ilgalaikių bedarbių istorijos panašios. 10 metų registruoto kliento portretas beveik nesiskiria visuose klientų aptarnavimo skyriuose. Tai dažniausiai žmonės, kurie turi sveikatos problemų, ribotą darbingumą, prižiūri ir slaugo kitus šeimos narius arba turi priklausomybių bei psichologinių problemų.
Darulis priminė, kad viena esminių buvimo registruotu bedarbiu sąlygų — tiek savarankiškai, tiek su Užimtumo tarnybos pagalba — ieškotis darbo. Tuo tarpu realiai nenorinčius dirbti ir atsisakančius darbo pasiūlymų asmenis tai turėtų eliminuoti iš Užimtumo tarnybos. Tikimasi, kad šie pokyčiai padės išgryninti realiai paslaugų pageidaujančių klientų grupę ir sudarys sąlygas jiems teikti individualizuotas ir maksimalią pridėtinę vertę kuriančias paslaugas.