Užimtumo tarnyba: mokami testai neišaugino klientų srauto

VILNIUS, gruodžio 14 — Sputnik. Pastaruoju metu Užimtumo tarnyba sulaukia nemažai užklausų apie klientų srautus, kuriuos galėjo išauginti gruodžio pradžioje šalyje įsigaliojusi nauja darbuotojų testavimo tvarka.

Teiraujamasi, ar nenorintiems skiepytis bei atsisakiusiems testuotis darbo ieškantiems asmenims gali būti panaikintas bedarbio statusas. Taip pat klausiama, kodėl tokiems žmonėms negali būti siūlomas nuotolinis darbas.

Užimtumo tarnyba gruodį nefiksuoja padidėjusio klientų srauto. Netgi priešingai. Pastaruoju metu registruoto nedarbo rodikliai mažėja, o naujoji tvarka jiems neturi įtakos.

Lapkritį į tarnybą kreipėsi 6,2 proc. mažiau nei spalį ir 15,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Gruodžio 1 dieną šalyje iš viso buvo registruota 175,9 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 13,8 tūkst. (7,3 proc. ) mažiau nei prieš mėnesį. Palyginti su 2020 metų gruodžio 1 diena, darbo ieškančių asmenų skaičius sumažėjo 90,7 tūkst.( 34 proc.).

Užimtumo tarnybos paslaugos teikiamos visiems klientams: nepriklausomai nuo to, turi jie galimybių pasą, ar ne. Viena paslaugų – tarpininkavimas įdarbinant — teikiama kontaktiniu būdu jos neapribojant galimybių paso turėjimu. Užimtumo tarnyba apie klientų galimybių paso turėjimą ar neturėjimą informacijos nerenka.

Darbo ieškantiems asmenims darbo pasiūlymai teikiami vadovaujantis tinkamo darbo sąvoka, kaip numato Užimtumo įstatymo 30 str. 2 dalis. Ten nėra nurodytos aplinkybės, susijusios su galimybių paso turėjimu. Tinkamas darbas yra toks, kuris atitinka darbo ieškančio asmens kvalifikaciją ir kompetenciją bei turimą darbo patirtį, sveikatos būklę ir nustatytą kelionės iki darbo vietos ir atgal trukmę bei išlaidas.

Galimybių pasas nėra kvalifikacinis reikalavimas, kurį darbdavys galėtų nurodyti laisvos darbo vietos aprašyme, ir kuris galėtų turėti įtakos sprendimui vertinant, ar darbo pasiūlymas atitinka tinkamą darbą. Nei galimybių paso neturėjimas, nei testavimas savo lėšomis įstatyme nėra paminėtas prie svarbių pateisinamų priežasčių darbo ieškantiems asmenims atsisakant priimti darbo pasiūlymą arba kitas siūlomas paslaugas. Jei pateikiamas toks atsisakymas, taikoma sąlyga dėl bedarbio statuso netekimo (be teisės į bedarbio statusą 6 mėn.).

Pagrindinė priežastis, kurią dažniausiai nurodo klientai, atsisakantys teikiamų darbo pasiūlymų, yra per mažas darbo užmokestis, taip pat – nepatogus susiekimas su darboviete. Kad darbo vietos būtų užpildytos, įtakos turi ir siūlomos pozicijos darbo sąlygos ir aplinka. Kai kurie vyresnio amžiaus asmenys vengia kontaktų dėl baimės susirgti. Dabar netiesioginę priežastį neįsidarbinti kai kurie asmenys mini ir tvarką, susijusią su skiepais bei testavimu.

Klientų aptarnavimo skyriuose dažniau fiksuojami atvejai, kai klientai apskritai nekomentuoja savo pasiskiepijimo ar testavimo aplinkybių ir sklandžiai įsidarbina. Galimybių pasą ir skiepų neturėjimą kaip kliūtį įsidarbinant linkę nurodyti tie darbo neturintys asmenys, kurie jau anksčiau yra atmetę ne vieną darbo pasiūlymą.

Kai kurie darbdaviai, registruodami laisvas darbo vietas Užimtumo tarnyboje, prašo paslaugų darbdaviams specialistų jų darbo pasiūlymus teikti asmenims, turintiems galimybių pasą, nes jų įmonėje absoliuti dauguma darbuotojų yra pasiskiepiję. Užimtumo tarnyba negali daryti įtakos darbdavio ir pretendento santykiams, nukreipiami visi asmenys, atitinkantys tinkamo darbo sąvoką. Kitiems darbdaviams priimtinas potencialių darbuotojų testavimas.

Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruodami laisvas darbo vietas darbdaviai gali nurodyti, ar laisva darbo vieta gali būti nuotolinė. Lapkritį jie 38 darbo skelbimuose nurodė galimybę dirbti nuotoliniu būdu. Iš viso per mėnesį paskelbta 51,6 tūkst. laisvų darbo vietų. Dažniausiai darbas nuotoliu nurodomas ieškant pardavimo vadybininkų, administratorių, buhalterių apskaitininkų, telefonu aptarnaujančių operatorių ir kompiuterių sistemų administratorių.