VILNIUS, gruodžio 19 — Sputnik. Vladimiras Zelenskis nenurodė, kokį klausimą ketina teikti referendumui. Tačiau Petro Porošenka iškart apkaltino prezidentą kapituliacija: dėl Donecko ir Lugansko sričių atidavimo Rusijai. Kodėl Kijevas pradėjo kalbėti apie plebiscitą, RIA Novosti medžiagoje aiškinosi Galija Ibragimova.
Donbaso mirties taškas
Po pokalbio telefonu su JAV prezidentu Džo Baidenu Zelenskis davė interviu Ukrainos televizijos kanalui "1 + 1". Populiari laidų vedėja Natalija Moseičuk iškart pasiteiravo, ką aptarė abiejų šalių vadovai.
"JAV dėka mes galime turėti dar vieną platformą deryboms su Rusija. Ir čia yra labai subtilus chirurginis momentas: kaip neprarasti Normandijos formato", — atsakė Zelenskis.
Derybas dėl situacijos Donbase sureguliavimo vedė Vokietija, Rusija, Ukraina ir Prancūzija. Šio "ketverto" išsaugojimu suinteresuotas ir Emanuelis Makronas. Zelenskis kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu iškart po pokalbio su Baidenu. Paryžius primygtinai reikalauja atnaujinti dialogą ir ragina šalis ieškoti kompromiso.
"Ketvertas" nebuvo susitikęs keletą metų. Tuo tarpu Ukraina nenori vykdyti Minsko susitarimų politinėje dalyje, kuri apima konstitucinę reformą, valdžios decentralizavimą, vietinius rinkimus ir specialaus statuso suteikimą "tam tikroms Donecko ir Luhansko sričių vietovėms". Kijevas norėtų pirmiausia atsiimti visos sienos kontrolę.
Tapęs prezidentu Zelenskis pažadėjo išspręsti konfliktą Donbase. Tačiau jis niekada tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar yra pasirengęs referendumui dėl pietryčių likimo.
Jis, kaip ir jo pirmtakas Porošenka, 2014 metų pavasarį surengtą plebiscitą laiko neteisėtu. Tada dauguma Kijevo nekontroliuojamų teritorijų gyventojų pasirinko apsisprendimo teisę. Kiekvieną kartą Zelenskis nurodo, kad ESBO, JAV, ES ir net Rusija nepripažino balsavimo teisėtumo.
Tačiau interviu šia tema jis prabilo pats: "Klausimas čia ne apie statusą. Tai gali būti apie Donbasą, apie Krymą, gali būti apie karo pabaigą apskritai".
Prezidentas paaiškino: jokia šalis nereikalauja, kad Ukraina surengtų referendumą. Tačiau jis asmeniškai įsitikinęs, kad tai padės išjudinti situaciją iš mirties taško.
Raudonos Putino linijos
Nepaisant to, kad Zelenskio žodžiuose trūksta konkretumo, opozicija iškart apkaltino jį išdavyste.
"Suvereniteto, teritorinio vientisumo, valstybės santvarkos klausimai negali būti pateikti referendumui. Tai parašyta konstitucijoje, o prezidentas turi ją ginti, o ne pažeisti", – piktinosi Porošenka.
Zelenskio oponentai jo pasisakymus interpretavo kaip nuolaidžiavimą Rusijai dėl JAV spaudimo. Partijų "Europos solidarumas" ir "Batkivščina" deputatai palaikė Amerikos žiniasklaidos pranešimus apie karinės pagalbos Ukrainai sustabdymą. Toks posūkis, jų nuomone, įvyko po Baideno ir Vladimiro Putino pokalbio.
Naujasis Vokietijos kancleris Olafas Šolcas taip pat paragino neskubėti su pristatymais. Vakarų sąjungininkai nepasirengę ginti Ukrainos, parlamentarai dėl to taip pat kaltina Zelenskį: jis nėra priimamas kaip rimtas derybininkas. O Putinas, jų nuomone, priešingai, Donbase sugebėjo nubrėžti raudonas linijas.
Penktas ne lyšnas
Tačiau Normandijos formatas gali būti atgaivintas naujo dalyvio sąskaita – JAV. Ukrainos prezidento kabinete paaiškino, kad amerikiečiai konsultuoja Kijevą jau daug metų ir atėjo laikas tai įtvirtinti oficialiai.
Paryžius ir Berlynas neprieštarauja, jie įsitikinę, kad tiesioginis dialogas tarp Amerikos ir Rusijos padės išspręsti šią problemą.
Amerikiečiai pabrėžia, kad situaciją stebi nuo Barako Obamos laikų. JAV valstybės sekretoriaus padėjėja Karen Donfried vyks į Kijevą, Maskvą ir Briuselį, kad suprastų ir suartintų derybininkų pozicijas.
"Esame suinteresuoti diplomatine pažanga Donbase", – sakė valdininkė.
Šiai idėjai pritarė ir Maskva. Rusijos užsienio reikalų ministerija yra pasirengusi pripažinti amerikiečius Normandijos formato dalyviais, jei jie nesabotuos Minsko susitarimų.
Klausimo formulavimas
Tačiau "ketvertuko" derybos jau seniai atsidūrė aklavietėje, sakė Kijevo politinių tyrimų ir konfliktologijos centro direktorius Michailas Pogrebinskis.
Vokietija ir Prancūzija negali susidoroti su tarpininkavimu ir nuolat atsigręžia į Maskvą, o paskui į Vašingtoną. Todėl ekspertas mano, kad veiksmingiausia Donbaso sureguliavimo platforma galėtų būti dvišalis Rusijos ir Amerikos dialogas.
Ekspertas pareiškimą dėl galimo referendumo dėl Donbaso vertina kaip Zelenskio bandymą nusiimti nuo savęs atsakomybes.
"Panašu, kad po internetinio viršūnių susitikimo su Putinu Baidenas nusprendė priversti Ukrainą vykdyti susitarimus. Zelenskis spąstuose. Jis negali pasakyti "ne" amerikiečiams. O įvykdyti jų politinę valią reiškia būti sudraskytam Ukrainos opozicijos. Referendumas padėtų prezidentui pasiteisinti, remiantis žmonių nuomone", – mano Pogrebinskis.
Jis įsitikinęs, kad klausimo formuluotė biuletenyje bus lemiama. "Jei nuskambės taip: "Ar pritariate nepripažintų respublikų specialaus statuso suteikimui, kuris užbaigs karą?" – dauguma pasakys "taip". Jei tokios pabaigos nebus, ukrainiečiai atsakys "ne".
Ir čia amerikiečių vaidmuo yra reikšmingas. "Jei JAV palaikys pirmąjį variantą, tai įrodys, kad jie už karo Donbase užbaigimą. Jei antrą, tai tai nestabilumas jiems parankus. O Rusiją bandys įtikinti, kad taip nubalsavo ukrainiečiai", – sakė Pogrebinskis.
Nauja "Minsko" architektūra
Ukrainos analizės ir politikos valdymo instituto vadovas Ruslanas Bortnikas mano, kad Zelenskio pasisakymai apie referendumą — kreipimasis tiek į išorės partnerius, tiek į vidinius priešus nedaryti jam spaudimo.
"Jei susitarimų politinės dalies klausimą iškels į referendumą, dauguma gyventojų balsuos prieš. Apklausos rodo, kad karo iki pergalingos pabaigos šalininkų skaičius viršija pacifistų skaičių. Tokiu būdu prezidentas parodys, kad net ir esant konsensusui tarp JAV ir Rusijos, paskutinis žodis priklauso ukrainiečiams", – aiškina Bortnikas.
Nepaisant to, būtina išsaugoti visus Donbaso sureguliavimo formatus. Dabar kalbame apie naują Minsko susitarimų įgyvendinimo architektūrą ir visos dialogo platformos yra tinkamos.
"Aukščiausiame šios architektūros lygyje įsikurs Rusijos ir Amerikos komisija, kuri spręs, ar Minsko susitarimai turi būti įgyvendinti, ar ne", – pažymi Bortnikas. "Antras lygis – Normandijos ketvertas, kuris spręstų praktinius klausimus. Pavyzdžiui, kaip surengti rinkimus Donecko ir Lugansko srityse".
Tinkamu jis laiko ir trišalės Minsko grupės, sukurtos dar 2014 metais, darbą. Tada į ją buvo įtraukti Ukrainos, ESBO ir Rusijos atstovai. Šis formatas galėtų perimti rinkimų organizavimą Kijevo nekontroliuojamose teritorijose. Tačiau svarbiausia pradėti taikos palaikymo procesą.