"Tai būtų sunkiai suprantama Lietuvoje, jei toks sprendimas įsigaliotų mūsų broliškoje valstybėje", — sakė ministras.
Latvių elgesys nė kiek nenustebintų. Baltijos jūros uostuose vyksta didelė konkurencija tarp Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos. Konkuruojama ir tarp geležinkelių kompanijų.
Lietuva pati inicijuoja sankcijas. Ir "vertybiškai" naiviai tikisi, kad Estija ir Latvija vykdys tokią pat politiką.
Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius žiniasklaidai teigė turįs duomenų, kad nuo lapkričio 2 dienos iki lapkričio 23 dienos iš Kinijos į Latviją atskrido 67 Estijos pašto lėktuvai (Talino uostas tam per mažas, todėl skrendama į Rygą), kai tuo tarpu į Kauno oro uostą neatskrido nė vienas krovinys. Pasak Seimo nario, tai tik dar kartą parodo, kad visose srityse tarp Baltijos šalių vyksta konkurencija.
Seimo narys taip pat atkreipė dėmesį į Vyriausybės sprendimą subsidijuoti geležinkelių infrastruktūrą.
"Kaimynai latviai už tai mus gali paduoti į teismą, nes infrastruktūra negali būti subsidijuojama. ES yra nurodžiusi "Lietuvos geležinkeliams" atskirti veiklas. Pagal ES teisę geležinkelių tarifai turi būti paskaičiuojami teisingai ir jie negali būti subsidijuojami valstybės. Jei taip nutinka, tai iškreipiama konkurencija — valstybės tam, kad pritrauktų krovinius, nustato mažesnius tarifus. Jei latviai mus apskųstų, reikėtų sumokėti nemažas baudas", — žiniasklaidai teigė buvęs susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.
Vieša paslaptis, kad Baltarusiškos kalio trąšos sudaro penktadalį pasaulinio kalio trąšų eksporto. Didelė trąšų dalis keliauja į Europą. O Rusija turi galimybių per savo šiaurės vakarų uostus išvežti baltarusiškas trąšas, kur tik reikia. Be to, tokiomis sankcijomis Kanados, Rusijos trąšų gamintojai tik džiaugiasi. Jiems tai puiki dovana, nes padidės jų gaminamų kalio trąšų kainos ir bus galima padidinti savo gamybos pajėgumus bei eksportą.
Lietuva baltarusiams tampa nebeįdomi.
Be abejo, Baltarusijai bus sunkiau eksportuoti kalio trąšas į pasaulį be Klaipėdos uosto ir "Lietuvos geležinkelių". Bet dalį pinigų juk praras ir Baltarusijos gyventojai, jie dėl to irgi nukentės. Ir dalį pinigų praras Lietuvos gyventojai ir nukentės visa Europa, negaudama trąšų arba gaudama daug brangesnes.
Sankcijos yra sankcijos, o gyvenimas yra gyvenimas. Baltarusijai pritaikytos sankcijos reiškia ir aukštesnes maisto kainas. Lietuvos gyventojai Lietuvos valdžios vertybinę politiką galės užsitepti ant duonos.
Beje, Lietuvos užsienio politikos "darytojams" pravartu būtų atidžiau pasiskaityti Jungtinių Tautų Organizacijos jūrų teisę — pagal ją visiškai sustabdyti Baltarusijos eksporto Lietuva negali, nes šalims, neturinčioms priėjimo prie jūros, turi būti užtikrintas tranzitas per kitas šalis.
Norint, kad estai ir latviai prisijungtų prie Lietuvos vertybinės užsienio politikos, reikėtų juos priversti. Priversti bendros ES pozicijos būdu. Nes ES priimti bendri sprendimai privalomi tiek Lietuvai, tiek Estijai, tiek Latvijai. Tik ar panorės visos ES šalys dalyvauti šioje Lietuvos valdžios politinėje avantiūroje? Ar už tai padėkos Lietuvai Baltijos seserys?
O kaipgi su Lietuvos strategine regiono partnere Lenkija? Reikėtų ir ją pamokyti vertybinės politikos.
Prieš kiek laiko verslo dienraštis "Dziennik Gazeta Prawna" surengė Lenkijos politikų diskusiją dėl to, kaip reikėtų plėtoti santykius su Kinija. Lenkijos Prezidento Andžejaus Dudos patarėjas užsienio politikos klausimais Kšištofas Ščerskis aiškiai pareiškė, kad Kinija nekelia pavojaus Lenkijos saugumui, tad nėra trukdžių santykiams plėtoti.
Lenkija tvirtai įsitikinusi, kad šalies biudžetą privalo papildyti milijardai zlotų, gaunamų už tarpininkavimą gabenant kiniškas prekes traukiniais, laivais, taip pat iš elektroninės prekybos bei siuntinių pristatymo paslaugų.
Ir tai nėra tuščios lenkų politikų deklaracijos. Lenkijos statistikos departamentas (LSD) teigia, kad importuotojų į Lenkiją sąraše kinai vis labiau įsitvirtina 2-ojoje vietoje. Importas iš Kinijos per tris šių metų ketvirčius siekė 29,5 mlrd. eurų. Tai atitinkamai 26,3 ir 38,4 procento daugiau nei 2020 ir 2019 metais. Prekių iš Kinijos į Lenkiją užpernai buvo atvežta už 29,1 mlrd., o pernai — jau už 33 mlrd. eurų. Taigi, importas iš Kinijos kiekvieną šių metų mėnesį buvo gerokai didesnis nei tais pačiais mėnesiais pernai ar užpernai.
O kaip reikalai klostosi Lietuvoje? Puikiai! Nes Lietuvos užsienio politika virto viešaisiais ryšiais. Ne bet kokiais — tarptautiniais. Ir tapo nominuota.
Įtakingas politico.eu leidinys prieš kelias savaites paskelbė ES įtakingiausiuosius. Paskelbtame sąraše Lietuvos diplomatijos vadovas, kurį leidinys įvardija "drakono žudiku", atsidūrė šalia tokių ES politikos veikėjų kaip Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen ar Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas.
Šis įtakingiausias Briuselyje leidinys taip pat akcentavo, kad Landsbergis tęsia savo senelio profesoriaus Vytauto Landsbergio tradiciją. Ir kaip pasakytų patriarchas senelis, kas galėtų paneigti, kad drakonas anūkas sugriaus ne tik kinų sieną, bet ir Lietuvos ekonomiką.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.