Konfliktas su Kinija tapo Lietuvai (jos verslui) rimtu ekonominiu iššūkiu, nes Pekinas nusprendė padaryti Vilnių pavyzdiniu priešu ir auka, ir dabar neaišku, kuo viskas baigsis. Taivanas bando atsidėkoti lietuviams (priima krovinius, kurių nepriėmė kinai, ir žada 200 mln. dolerių investicijų). Tačiau tai neišspręs žlugusių Lietuvos santykių su Kinija, kuri laukia Taivano atstovybės pavadinimo pakeitimo, problemos.
Ir štai šiame fone Nausėdos atstovas Ridas Jasiulionis pateikė komentarą: "Klaida yra ne Taivaniečių atstovybės atidarymas. Klaida yra atidaryti atstovybę tokiu pavadinimu iš anksto nesuderinus su Lietuvos Respublikos Prezidentu ir pastatyti jį prieš faktą".
Tačiau užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė: "Su prezidentu prieš atidarant atstovybę buvo ne tiktai derinta, bet buvo aktyviai koordinuota, visi veiksmai". Tuo tarpu konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė pažymėjo: "Nuoseklus nenuoseklumas, taip pavadinčiau šiandien išreikštą prezidento poziciją dėl Taivano atstovybės. Tik pastebiu, kad šalies vadovo pozicija vėl pasikeitė. (...) Šiandien jis sako, kad atstovybės pavadinimas — klaida. Klaida yra tokie pareiškimai ir nuomonės kaitaliojimas".
Kritiškai Nausėdos pareiškimą įvertino ir vietiniai ekspertai. Pavyzdžiui, politologas Ramūnas Vilpišauskas pažymėjo, kad prezidento priekaištai Landsbergiui iš dalies yra pagrįsti, bet klausimų kelia ir paties šalies vadovo pozicija, o skirtingos nuomonės menkina Lietuvos įvaizdį partnerių akyse. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo teigimu: "Pripažinti klaidą yra žingsnis teisinga kryptimi, bet dar svarbiau imtis veiksmų".
Šioje situacijoje reikėtų užfiksuoti du momentus. Pirmas — susidaro įspūdis, kad aukščiau minėtas "nuoseklus nenuoseklumas" tampa Nausėdos strategija santykiuose su konservatoriais. Kitaip tariant, akivaizdu, kad jis irgi atsakingas ir už Baltarusijos trąšų tranzitą, ir už konfliktą su Kinija, tačiau jis bando įtikinti žmones, kad kalti tik oponentai, tikėdamasis, kad žmonės patikės jo, o ne Landsbergio ir/ar Morkūnaitės žodžiu.
Taip, tai nesąžininga. Bet Nausėda turėjo gerus mokytojus — ne jis, o konservatoriai pradėjo konfliktą; ne jis, o konservatoriai daro ką nori ir dažnai arogantiškai nepaiso kitų pozicijos. Kiek minėta prezidento strategija pasiteisins, kol kas neaišku, bet kita pusė nervinasi, nes jaučia, kad ima atrodyti blogiau nei Nausėda.
Antras — svarbesnis — momentas yra tas, kad, žaidžiant vidaus politikos žaidimus, nereikia pamiršti, kad jie nesprendžia pagrindinės problemos. Tai, kad Nausėda įtikins didesnę dalį visuomenės, kad dėl visko kaltas Landsbergis, nepadės Lietuvos verslui. Jeigu buvo padaryta klaida, ją reikia taisyti. Klausimas — kaip?
Pirmas variantas — pakeisti atstovybės pavadinimą, bet tada suvereni vertybinė šalies užsienio politika praras veidą. Antras variantas — kompensuoti nuostolius verslui (duoti pinigų ir padėti surasti kitas rinkas), bet tai labai sunku, o Kinija ir toliau sieks, kad jos prekybos partneriai visame pasaulyje neturėtų reikalų su lietuviškomis įmonėmis. Trečias variantas — pasiekti, kad stipresni Vakarų sąjungininkai (pirmiausiai ES) įtikintų Pekiną peržiūrėti savo baudimo politiką Lietuvos atžvilgiu, nes tai iššūkis ir jiems, bet kol kas nesimato, kad jie būtų pasiruošę gadinti santykius su Kinija vardan kažkokių lietuvių.
Tačiau pradėti galima būtų nuo klaidos, kurią Nausėda, anot "Valstiečių" lyderio Ramūno Karbauskio, padarė kiek daugiau nei prieš metus, patvirtindamas Ingridos Šimonytės ministrų kabinetą, ištaisymo: "Prezidente, ministras Gabrielius Landsbergis turi būti atstatydintas, kol dar ne vėlu", — pažymėjo Karbauskis.
Bet svarbiau ne tai, kas kaltesnis dėl to, kas įvyko, o tai, kad valstybės interesai nukentės bet kuriuo atveju. O viskas dėl to, kad Lietuvos užsienio politika dažnai veikia pagal principą "iš pradžių darau, po to galvoju" (yra neprofesionali ir populistinė), dėl to, kad Lietuvos užsienio politika — viena didelė klaida.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija