Valdantieji sukritikavo Nausėdą dėl pareiškimų apie Taivano atstovybę

VILNIUS, sausio 5 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nesutiko su prezidento Gitano Nausėdos pozicija Taivano klausimu, praneša TASS.

Anksčiau Lietuvos vadovas pareiškė, kad URM padarė klaidą, leidusi Taivaniečių atstovybei pavadinime naudoti salos vardą, taip sukeldama konfliktą tarp Vilniaus ir Pekino. Be to, kaip pažymėjo Nausėda, šis sprendimas nebuvo su juo derintas.

"Aš nemanau, kad tai buvo klaida. Mano supratimu, tuo ir skiriasi vertybinė politika nuo kitokios, kad patyrus pirmąjį spustelėjimą nėra atsitraukiama nuo jos", — pasakė Seimo vadovė.

Savo ruožtu valdančiosios konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Nausėdos poziciją Taivano klausimu pavadino "nuosekliu nenuoseklumu". Ji priminė, kad šalies vadovas prieš porą mėnesių pareiškė, jog Vilniaus pozicija dėl Taivano ekonominės atstovybės įkūrimo nepasikeitė.

"Tai kas pasikeitė? Kuri tikroji nuomonė? Kaip susigaudyt ne tik čia Lietuvoje, bet ir klausimą sekantiems už jos ribų? Kada Prezidentas nuoširdus, o kada jo nuomonė įtakojama ne jo paties įsitikinimų, o kažkokių vertinimų iš vienų ar kitų komentatorių?" — rašo ji savo paskyroje Facebook.

Parlamentarė taip pat atkreipė dėmesį į Nausėdos teiginį, kad Kinija neturėtų irzliai reaguoti į Lietuvos iniciatyvą įsteigti verslo atstovybę Taivano pavadinimu. Anksčiau prezidentas teigė, kad Lietuva palaiko "vieningos Kinijos" idėją, o su Taivanu siekia plėtoti ekonominius ir kultūrinius santykius kaip suvereni valstybė, tačiau dabar jis sako, kad atstovybė ir jos pavadinimas — klaida.

"Klaida, yra tokie pareiškimai ir nuomonės kaitaliojimas", – sakė politikė.

Lietuvos ir Kinijos santykiai paaštrėjo po to, kai Vilniuje buvo oficialiai atidaryta Taivano atstovybė. KLR Užsienio reikalų ministerija išreiškė protestą Lietuvai ir pareiškė, kad Vilnius pažeidė pagrindinį verslo su Pekinu principą — vieningos Kinijos principą. Vėliau Kinijos valdžia diplomatinių santykių su Lietuva lygį sumažino iki laikinojo reikalų patikėtinio lygio.

Po to Lietuvos verslo atstovai ėmė pranešinėti, kad susidūrė su sunkumais tiekiant produkciją į Kiniją.